Vairuotojau čia tau - specialus pasiūlymas ir jokių rūpesčių artėjant žiemai

Pasiūlymą pamatysite paspaudę šią nuorodą

2014-10-03
Vievis

(Pasieniečių klubo sekretorė Loreta Dumbauskienė)

Saulėtą penktadienio rytą Elektrėnų savivaldybės Baltamiškės kaime buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. nušauto Lietuvos Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas.

Grupė klubo narių prisijungė prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) centrinės įstaigos ir Vilniaus rinktinės pareigūnų. Kartu vyko ir keletas Pasieniečių mokyklos kursantų. Prie paminklo žuvusiam pasieniečiui atvyko ir Elektrėnų savivaldybės meras su atstovais ir Vievio gimnazijos moksleiviai, Neries regionnio parko darbuotojai, visuomenės atstovai.

Renginio dalyviai padėjo gėlių, pagerbė žuvusios pasieniečio atminimą tylos minute, prisiminė tuos lemtingus įvykius 1931 m. rudenį, kuomet Lietuvos pasienietį nušovė kaimyninės šalies pasieniečiai. Į susirinkusius kreipėsi VSAT vado pavaduotojas štabo viršininkas Valentinas Novikovas, Vietos savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Jaudinančius žodžius pasakė ir Vievio gimnazistas.

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas gimė Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo „pastūmėti“ į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

Nuolat buvo šaudoma iš lenkų pusės, grobiami Lietuvos pasienio policininkai, perstatinėjamos sienos gairės, nesankcionuotai kertama siena, gana intensyviai gabenama kontrabanda. Nuo 1927 m. iki 1939 m. rugsėjo lenkų pasieniečiai nušovė 7, sužeidė 13 ir buvo pagrobę 22 Lietuvos pasienio policininkus.

1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkai gaires vis atstatydavo, o lietuviai vėl sunaikindavo.

Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.

Po šio tragiško incidento sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.

Apie šį įvykį daug rašė visa to meto Lietuvos spauda. Štai ką paskelbė žurnalas „Policija“ (1934 m. Nr. 1–2): „Kybartas Jurgis, pasienio policijos Trakų baro eil. sargybinis, lenkų nukautas 1931 m. spalio mėn. 4 d. ant administracijos linijos prie Bražolos upelio.

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

Praėjus keleriems metams J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. Paminklas buvo pastatytas iš Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

2006 m. VSAT ir Neries regioninio parko pastangomis ir lėšomis buvo sutvarkyta paminklo aplinka, įrengtas informacinis stendas.

2011 m. Elektrėnų savivaldybė restauravo paminklą. O 2012 m. Neries regioninis parkas Neries kilpų trasoje pastatė ir dar vieną simbolį, menantį to meto istorinius įvykius – Lietuvos ir Lenkijos administracinę liniją žyminčią gairę.

Vėliau visi renginio dalyviai apsilankė Vievio kapinėse ir padėjo gėlių, uždegė žvakes ant čia besiilsinčio pasieniečio Jurgio Kybarto kapo.

Daugiau nuotraukų čia

2014-09-13
Giruliai

(Pasieniečių klubo sekretorė Loreta Dumbauskienė)

(Papildyta fotografijomis 2014-09-19)

Šiltą rugsėjo savaitgalį į savo tradicinį sąskrydį šiemet sušauktą Giruliuose, pajūrio krašte, suvažiavo buvę, esami ir būsimi pasieniečiai.

Šeštadienį pagal iš anksto suderintą programą į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) Karklės atraminį punktą suvažiavo Pasieniečių klubo nariai iš visų Lietuvos kampelių. Didžiausias Vilniaus būrys atvyko net dviem autobusais. Marijampolės būrys irgi nebetilpo į vieną mikroautobusą. Skaitlingi Visagino kubiečiai – vieni ištikimiausių klubo renginių dalyvių nenusileido ir šį kartą, neatsiliko ir Ignalinos, Pagėgių būrių kolegos. O renginio šeimininkai klaipėdiečiai suvažiavo nuosavais automobiliais. Čia dalyvių laukė ką tik išvirta pasienietiška košė bei karšta arbata. Dalyvių skaičiumi šis sąskrydis buvo bene gausiausias iš visų iki šiol vykusių.

PAR kinologai, surengę įspūdingą pasirodymą, nustebino ir visko mačiusius pasienio veteranus ir mažuosius renginio dalyvius – gausiam žiūrovų būriui pademonstravo ne tik įvairius tarnybinių šunų sugebėjimus, bet ir parodė, kaip tai atliekama realioje situacijoje sulaikant galimus sienos ar visuomeninės tvarkos pažeidėjus. Apstulbino ir pasieniečių virtuoziškas važiavimas ant dviejų ratų tarnybiniu keturračiu motociklu. Apžiūrėjus Karklės atraminio punkto tirą, sąskrydžio dalyviams buvo demonstruojama vaizdo medžiaga apie visos PAR veiklą.

Vėliau sąskrydis persikėlė į netoliese esančius Girulius, kur klubo rėmėjo – Lietuvos geležinkelių mokymo, reabilitacijos ir poilsio bazėje buvo numatyta kita programos dalis – sporto varžybos, žaidimai ir pramogos. Dalis klubiečių išskubėjo pasivaikščioti prie Baltijos, o kiti aktyviai įsitraukė į varžytuvių šurmulį. Čia ypač gerai pasirodė klubo jaunimas bei mažosios pasieniečių atžalos, jau tapę nuolatiniais sąskrydžių dalyviais. Vėliau rungčių nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais ir prizais.

Pavakarį visiems susirinkus į stovyklą klubo prezidentas Algimantas Songaila pakvietė klubo narius į visuotinį susirinkimą, kurio metu buvo perrinktas klubo iždininkas. Ilgamečiam iždininkui Andrejui Prusakovui išėjus į pensiją, jo darbus perėmė viena iš jauniausių klubo narių – Kristina Lauciuvienė, o iždininko pavaduotoja buvo išrinkta Dalia Matiukienė. Susirinkimo metu buvo įteikti pažymėjimai naujiems klubo nariams bei apdovanojimai aktyviausiems. VSAT vado vardu dovaną klubo prezidentui įteikė vado pavaduotojas štabo viršininkas Valentinas Novikovas. A. Songaila padėkojo tarnybos vadui ir PAR vadui Donatui Lengvinui už pagalbą rengiant šią klubo šventę.

Išaušus saulėtam sekmadienio rytui, po pusryčių sąskrydžio dalyviai išsiruošė į kaimyninę Latviją – į maždaug už 70 km įsikūrusį Liepojos miestą. Jo prieigose kolegas pasitiko Ventspilio pasienio rinktinės pasieniečiai, visos ekskursijos metu lydėję autobusų ir mikroautobusų koloną į lankytinas vietas. Čia kubiečiai aplankė garsųjį Karuostoje buvusį sovietų armijos karinį kalėjimą–muziejų, kurio darbuotojai, aprengti to meto karinėmis uniformomis, lankytojus šiurpino kažkada čia naudotų „perauklėjimo“ priemonių žiaurumu. Ant puikaus Baltijos jūros kranto stūksantys betono gynybinių įtvirtinimų fortai, statyti dar prieš I pasaulinį karą, priminė, kad tiek caro priespaudos, tiek sovietinės okupacijos laikais čia nevaržomai šeimininkavo rusų kariuomenė. Juk tuomet šis puikus gamtos kampelis nebuvo neprieinamas savo šalies gyventojams.

Pasidairę ir pasigrožėję po Liepojos senamiestį ir centrą, keliautojai išsiruošė atgal Lietuvon, o ir netrukus visi, kupini įspūdžių, susitikimo džiaugsmo ir planų ateičiai patraukė kiekvienas sava kryptimi, namo.

Pasieniečių klubas sąskrydžius organizuoja kasmet nuo 2009 m. Šiemet – šeštasis. Pirmasis sąskrydis vyko Poškonių kaime Šalčininkų rajone, kiti - prie Rubikių, Drūkšių, Vištyčio, pernai - Druskininkuose.

Nuotraukos čia

Vytauto Z. nuotraukos 1

Vytauto Z. nuotraukos 2

Vytauto Z. nuotraukos 3

Vytauto M. nuotraukos

Sveiki Pasieniečių klubo nariai.

Ruduo - derliaus metas.

Šiuo posakiu primenama, kad už lango atėjo dosnusis ruduo.

Nors rudenį liūdime dėl praėjusios vasaros ir šiltų dienų, šiuo metų laiku galime pasigrožėti besikeičiančia gamta, pasidžiaugti gausiai užderėjusiu derliumi, kurį negėda parodyti ir kitiems.

Ruduo tai kaip naujas knygos puslapis, tad ir mes Pasieniečių klubo nariams ir puslapio lankytojams norime pasiūlyti naują skyrelį "Oho..." "

Daugelis iš Mūsų mėgstame smagiai praleisti laiką gamtoje, sode, miške, prie vandens telkinių, išvykti į svečias šalis. Jūs tikrai matote įspūdingo grožio reginių, sode užauginote didžiulę moliūginę karietą, sugavote didelę auksinę žuvelę, miške radote baravyką - visų grybų pulkaunyką. Sutikit, juk kyla noras parodyti tai visiems, kad išgirstumėte "Oho..."

Štai Jums - sukurta proga išpildyti tą norą naujas skyrelis "Oho..." (Nuoroda į albumą dešinėje puslapio pusėje).

Skyrelyje norėtūsi matyti: užderėjusio derliaus rezultatus, gamtos išdaigas, gražius vaizdelius ir kita. Siųskite foto puslapio administratoriui : rolias70@gmail.com ir mes parodysime visiems.

Laba diena, mieli klubiečiai,

Dauguma mūsų prieš 25 metus stovėjome susikibę rankomis Baltijos kelyje. O mūsų vaiakai apie tai girdėjo pasakojimuose ir matė filmuose. Niekas nepamirš to bendrumo ir bendro tikslo siekimo jausmo, kuris tuomet jaudino iki sielos gelmių. Paminėkime šią datą ir šiemet kartu - Pasieniečių klubo nariai susiburkime aplink klubo vėliavą rugpjūčio 23 d., šeštadienį, Vilniečiai - Katedros aikštėje nuo 10 iki 11 val. (renkamės prie Vilniaus įkūrimui skirto paminklinio akmens), na o regioninių būrių pasieniečiai - pagal galimybes - gal susirinkite kitose Baltijos kelio atkarpose. Ypač kviestume Pasvaliečius dalyvauti renginio kulminacijoje Saločiuose.

Pasieniečių klubo valdyba

Primename renginių programą:

BALTIJOS KELIUI – 25 METAI
KVIEČIAME Į BALTIJOS KELIO SĄŠAUKĄ

Mielieji, susitikime šių metų rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje.

Baltijos kelias – taiki ir didinga trijų laisvę mylinčių Baltijos tautų akcija už istorinį teisingumą. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės, susijungę gyvąja rankų grandine nuo Vilniaus per Rygą iki Talino, garsiai ir aiškiai pareiškė pasauliui apie Nepriklausomybės siekį, pagerbė stalinizmo ir nacizmo aukų atminimą bei pasmerkė mūsų valstybių likimus nulėmusį nusikalstamą Stalino ir Hitlerio paktą.

Baltijos kelio didybę ir nemarumą perduokime iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį, iš rankų į rankas, iš kartos į kartą. Neleiskime, kad Baltijos kelias nutrūktų. Būkime vieningi, saugodami Nepriklausomybę šiame agresijos kupiname pasaulyje.

Susirinkime Baltijos kelyje ir dar kartą patirkime tą nepakartojamą vienybės, bendrumo ir solidarumo jausmą, primindami pasauliui, kad istorinė atmintis gyva.

* * * * * * * *

Trumpa informacija apie renginį „Baltijos kelio sąšauka“

9.00 val. – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje
10.00–11.00 val. – renginio „Baltijos kelio sąšauka“ pradžia Katedros aikštėje, Vilniuje Kviečiame į Katedros aikštę susirinkti visus neabejingus Baltijos kelio dvasiai, kartu su šeimomis, prisimenančius ir norinčius išgyventi nepaprastą ryžtą, vienybės, bendrumo jėgą atvedusią į Nepriklausomybę. Katedros aikštėje bus renkami Palinkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą. 11.00 val. – Renginio „Baltijos kelio sąšaukos“ delegacijos išlydėjimas iš Katedros aikštės, Vilniuje.
Ateikime su šeimomis, bendruomenėmis, organizacijomis ir prisiminkime visus kovotojus už Lietuvos laisvę, mūsų trijų sesių ryžtą ir drąsą.
11.00 val. – ~ 20.30 val. Baltijos kelio sąšaukos renginiai Baltijos kelyje.
Kviečiame Lietuvos miestų, miestelių, rajonų žmones rinktis Baltijos kelyje prie savo krašto atminimo ženklų. Kiekvienas Lietuvos miestas, rajonas renka Palinkėjimus Lietuvai iš kartos į kartą ir organizuoja išvykimą į Baltijos kelią. Išsamesnė informacija skelbiama interneto svetainėje http://baltijoskelias.lrs.lt

Pagal grafiką nurodytose vietose, nurodytu laiku renginio „Baltijos kelio sąšauka“ delegacija sustos prie Baltijos kelio atminimo ženklų, prie kurių rinksis Lietuvos miestų ir rajonų atstovai. ~ 20.40 val. – Renginio „Baltijos kelio sąšaukos“ delegacijų atvykimas į Saločius (Lietuvos ir Latvijos pasienyje) ir paminklo Baltijos keliui atidengimas.

Visa informacija apie renginį „Baltijos kelio sąšauka“ skelbiama interneto svetainėje http://baltijoskelias.lrs.lt