Trečiadienis, lapkričio 13-oji, Neringa.

Šiandien Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre buvo paminėtos 34 -osios Lietuvos Respublikos pasienio apsaugos veiklos atkūrimo metinės Neringoje. Nors visoje Lietuvos teritorijoje 64 sienos apsaugos postai pradėjo veiklą 1990 m lapkričio 19- tąją, Nidos pasienio postas susiklosčius palankioms aplinkybėms atsidarė 5 dienomis anksčiau - lapkričio 14- tąją.

Minėjime dalyvavęs VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas pasveikino pasieniečius su šia sukaktimi ir pabrėžė istorinę šio posto, saugančio ir išorinę Europos Sąjungos sieną, svarbą Lietuvos valstybei.

Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vadas pulkininkas Juozas Rinkevičius savo kalboje akcentavo veteranų - buvusių pirmųjų pasieniečių, kūrusių Nidos postą ir sunkiomis sąlygomis organizavusių tarnybą jame - svarų indėlį į posto veiklą, padėkojo nenutraukusiems ryšių su Rinktine išėjusiems į atsargą pareigūnams, tame tarpe ir dalyvavusiems Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio nariams, apžvelgė atkurtos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės veiklą saugant jūros ir sausumos valstybės sieną ir padėkojo visam Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės kolektyvui nuo veterano iki tik savaitę dirbančio Pasieniečių mokyklos absolvento.

Taip pat už bendradarbiavimą ir šiltą priėmimą tarė nuoširdų ačiū Neringos merui Dariui Jasaičiui, Kuršių Nerijos nacionalinio parko ir Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro direkcijai. Pastarieji neliko skolingi ir pakvietė svečius apžiūrėti Kultūros centre įkurtą Kuršių Nerijos nacionalinio parko ekspoziciją. Po tikrai turiningo mus lydėjusios gidės pasakojimo ir aukštos kokybės meniniu ir turinio atžvilgiu filmuko peržiūros, Kultūros centro kiemelyje svečių jau laukė Palangos pasienio užkardos lauko virtuvė su pilnu katilu karštų ką tik išvirtų ukrainietiškų barščių… ačiū užkardos neetatiniam virėjui Gintarui…

Daugiau fotografijų iš renginio čia 

Jūsų dėmesiui - keliolika sustabdytų renginio akimirkų…

Lapkričio 11d. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonui, Pasieniečių klubo nariui Vytautui Rapaliui sukako 60 metų.

Po Šv.Mišių jubiliatą pasveikimom - įteikėm gėlių ir dovaną su klubo simbolika.

Daugiau fotografijių čia

Gausus Pasieniečių klubo būrys

Šių metų spalio 19d. Vilniaus rotušėje vyko Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus atkūrimo 30-ųjų ir Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choro 35-ųjų metinių minėjimas-koncertas.

Pasieniečių klubo vardu pasveikinau savanorius-veteranus su gražia švente ir sąjungos pirmininkui Linui Ladigai įteikiau suvenyrą su klubo simbolika.

Renginyje gausiai dalyvavo ir mūsų klubo nariai.

Daugiau foto akimirkų čia

Penktadienis, 2024 m. spalio 4 d., tapo istorine diena Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardai. Ji nuo šiol vadinsis Jurgio Kybarto pasienio užkarda.

Kasmet, spalio 4 d., pasieniečiai prisimena ir pagerbia 1931 m. prie administracinės linijos žuvusio pasieniečio Jurgio Kybarto atminimą. Jo žuvimo vietoje išlikęs dar 1937 m. pastatytas paminklas, Vievio kapinėse ilsisi pasieniečio palaikai.

Administracinė (iki 1928 m. – demarkacinė) linija 1920-1939 m. skyrė Lietuvos Respublikos teritoriją nuo tuometinės Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Ją saugoti buvo pavesta Lietuvos Respublikos pasienio policijos preigūnams, nors  ši riba nebuvo laikoma valstybės siena. Todėl ji buvo simboliškai pažymėta medinėmis gairėmis (kartimis su prie jų pririštais žabų kuokšteliais).

Tai buvo viena pavojingiausių tarnybos vietų pasieniečiams: čia nuolat vykdavo susišaudymai, Lietuvos pasieniečių pagrobimai  bei gairių perkėlimai į mūsų teritorijos pusę. Dėl tokio gairės perkėlimo, kurį 1931 m. spalio 4-osios išvakarėse atitaisė mūsų pasieniečiai, ir žuvo J. Kybartas. Šis įvykis, nors buvo ne vienintelis, tačiau tapo rezonansiniu, sukėlusiu didelį visuomenės pasipiktinimą, dėl jo buvo pateikta nota Lenkijos Respublikai, buvo sudaryta tyrimo komisija, kurios sudėtin buvo įtraukti abiejų šalių atstovai.

Vievio kapinėse buvo organizuotos iškilmingos pasieniečio J. Kybarto laidotuvės. Jose dalyvavo Lietuvos vidaus reikalų, pasienio policijos, Lietuvos Šaulių sąjungos vadovai, daugelis pareigūnų ir didelis būrys visuomenės narių, Vievio moksleiviai.

Pasieniečių, kurie daugeliu atveju buvo ir Šaulių sąjungos nariai, iniciatyva ir lėšomis 1937 m. J. Kybarto žuvimo vietoje prie Bražuolės upelio Baltamiškio kaimo ribose buvo pastatytas ir atidengtas paminklas, išlikęs nesunaikintas per sovietmetį. Dabar Eketrėnų savivaldybės pastangomis restauruotas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos pasieniečiai padeda rūpintis J. Kybarto žuvimo vietos priežiūra jau daugelį metų. Šiemet, minint šio pasieniečio tarnybos pradžios 100-metį (1924 m. J.K. pradėjo tarnybą pasienio policijoje), nuspręsta jo vardu pavadinti užkardą, kad J. Kybarto pareigos suvokimas ir pasišventimas taptų pavyzdžiu dabar tarnaujatiems ir ateities pareigūnams.

Užkardos pervardijimo iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viceministras Arnoldas Abromavičius, VSAT vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Vilniaus pasienio rinkrinės vadas Darius Škarnulis, Pasieniečių klubo nariai, pasieniečių rėmėjai, visuomenės atstovai. Klubo narys Antanas Žilėnas pasidalijo žiniomis apie sudėtingą I Lietuvos Respublikos adminstracinės linijos apsaugą, pateikė išsamią J. Kybarto biografiją.

Iškilmingos pasieniečių rikiuotės metu, naujojo pasienio užkardos pavadinimo lentelę atidengė vidaus reikalų viceministras A. Abromavičius ir šios užkardos vadas Aurelijus Kirilovas. Klubo narys, kunigas Vytautas Rapalis pašventino naują užkardos iškabą. Renginio metu buvo apdovanoti labiausiai pasižymėję užkardos pasieniečiai.

Vėliau vyko tradicinis ceremonialas Vievio kapinėse ir Baltamiškio kaime, pagerbiant žuvusio pasieniečio J. Kybarto atminimą. Jo metu metu ant kapo ir prie paminklo padėtos gėlių puokštės. Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai pagerbė žuvusį pasienietį trimis salvėmis. Prie paminklo kalbėjo vidaus reikalų vicemeras A. Abromavičius ir Elektrėnų savivaldybės  meras Gediminas Ratkevičius, kiti atstovai. Po renginio visi pakviesti bendrai nuotraukai.

Dugiau renginio akimirkų čia

Tekstas Loretos Dumbauskienės

Nuotraukos Valentino Novikovo