Balandžio 28 d., pirmadienį, Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) įvyko Černobylio atominės elektrinės 28-ųjų avarijos metinių minėjimas. Renginį organizavo Seimo narė Dangutė Mikutienė ir Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likviduotojų labdaros fondas „Mūsų krantas“. Nusipelniusiems asmenims minėjime buvo įteikti fondo medaliai.

Tai tradiciškai kasmet Seimo rūmuose organizuojamas renginys, skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes, kurios yra jaučiamos iki šiol.

10.30 val. taip pat įvyko minėjimas prie „Černobylio Motinos“ paminklo (buvusios Sapiegos ligoninės parke, Vilniuje). Šaltinis: www.lrs.lt

2014-04-09
Medininkai

(Pasieniečių klubo narys Giedrius Geniušas)

Birželio 14 d. Pasieniečių mokykloje vyks III-iasis pagarbos žuvusiems pasieniečiams pėsčiųjų žygis „Pasieniečių keliais“. Žygį organizuoja Pasieniečių mokykla, VšĮ RCE ir Pėsčiųjų žygių asociacija. Žygis yra nekomercinio pobūdžio visuomeninis renginys, todėl dalyvauti jame gali kiekvienas panorėjęs žygeivis. Džiugu, kad susidomėjimas šiuo žygiu auga, jame dalyvauja vis daugiau Lietuvos ir užsienio žygeivių.

Žygio tikslas – atminti ir pagerbti Laisvės gynimo ir didžiąsias netektis, pirmosios 1940-ųjų metų sovietinės invazijos į Lietuvą aukos, sargyboje žuvusio pasienio policijos Alytaus baro Ūtos pasienio sargybos viršininko Aleksandro Barausko 74-ąsias ir kitų pasieniečių žūties sargyboje metines bei įamžinti istorinių įvykių pasienyje tęstinumą.

2012 m. startavęs žygis pritraukė daugiau kaip 1400 dalyvių. Praeitais metais žygio dalyviai išbandė savo jėgas ir ištvermę pasirinkdami skirtingas trasas. Asfaltuotais keliais, žvyrkeliais, lauko bei miško keliukais žygeiviai įveikė 12 km, 24 km arba 41 km atstumą. Žygio dieną buvo labai karšta, tačiau, kontrolės punktuose atsigaivinę šaltu vandeniu, dalyviai nepalūžo ir sėkmingai finišavo. Visi žygio dalyviai, sėkmingai įveikę pasirinktą žygio maršrutą, buvo apdovanoti diplomais ir žygio medaliais, pavaišinti pasienietiška koše.

Aktuali ir nuolat atnaujinama informacija apie žygį (registracija, taisyklės ir pan.) skelbiama adresais: www.pza.lt ir www.facebook.com/pzasociacija . Kontaktai: Giedrius Geniušas, mob. 8 611 45 464, el. p. giedrius@pza.lt.

Maloniai kviečiame visus pagerbti žuvusius pasieniečius ir išbandyti save!

Mieli klubiečiai,

Pasieniečių klubas 2014 m. veiklos veiklos plane, projektų skiltyje, yra numatęs prisijungti prie Atminimo parkelio įkūrimo ir paminklo žuvusiems pasieniečiams pastatymo Linkmenų kaime Ignalinos r. sav.

Su šiuo projektu ypač aktyviai dirba klubo nariai, pasienio policininkų, saugojusių demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto palikuonys – Antanas Žilėnas ir Gediminas Grigaravičius. Jau yra suradę ir keletą rėmėjų.

Prie šios iniciatyvos prisijungė ir Ignalinos būrio klubiečiai, VSAT Ignalinos rinktinės vadas Vladimiras Ščajevas ir jo pavaduotojas štabo viršininkas Valentinas Urbonas.

Organizatoriams pavyko susitarti su žemės, kur numatoma pastatyti paminklinį akmenį, savininku, suderinti darbus su Linkmenų seniūnu, o G. Grigaravičius netgi parengė preliminarų monumento projektą (žr. prisegtame doc.).

Kviečiame visus, kas nori ir gali asmeniškai prisidėti prie šios gražios iniciatyvos ir paaukoti pagal galimybes. Auką galite pervesti į Pasieniečių klubo atsiskaitomąją sąskaitą, būtinai nurodant pavedimo paskirtį – auka paminklui Linkmenyse.

Klubo rekvizitai:
VO Pasieniečių klubas
Kodas: 195766053
a.s. LT35 7300 0100 7849 0759
AB Swedbankas

Pagarbiai

Klubo valdybos vardu -
Loreta Dumbauskienė
valdybos sekretorė

2014-03-29
Vievis

(Pasieniečių klubo vadybos sekretorė Loreta Dumbauskienė)

Saulėtą šeštadienio rytą grupė klubo narių su šeimomis susirinko Vilniuje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos centinės įstaigos kieme, kur netrukus įvažiavo ir VĮ "Automagistralė" atsiųstas autobusas.

Pasieniečių klubo garbės nario, buvusio VSAT viršininko ir vyriausiojo pasienio policijos komisaro Stanislovo Stančiko iniciatyva organizuota kelionė į Vievyje esantį kelių muziejų prasidėjo. Kai kurie klubo nariai atvyko savais automobiliais. Iš viso išvykoje dalyvavo virš 40 dalyvių.

Kelių muziejaus teritorijoje klubiečius pasitiko šio muziejaus pradininkas ir ilgametis vadovas Juozas Stepankevičius, kuris nuoširdžiai aprodė, papasakojo ir paaiškino apie visus gausios muziejaus ekspozicijos eksponatus, atspindinčius Lietuvos kelių istoriją nuo XIX a. iki mūsų dienų: kelių tiesimo ir tvarkymo įrankius, kelio dangos pavyzdžius, kelio ženklus, kelių žemėlapius, sankryžų maketus, mašinas, vežimus, naudotus kelių tiesimui ir priežiūrai. Ypač laimingi buvo mažieji ekskursijos dalyviai, kuriems tikru atradimu tapo tai, kad į visas transporto priemones buvo galima įlipti, pasukioti vairą ir nusifotografuoti.

Po išsamios 2 valandų ekskursijos dar buvo galima susipažinti su filmuota medžiaga, pasakojančia apie kelių tiesimo, jo priežiūros ir eksploatacijos ypatumus. Kartu visi buvo pakviesti pasivaišinti kava, arbata, sultiniu ir kibinais.

Klubo prezidentas Algimantas Songaila padėkojo išvykos organizatoriams - VĮ "Automagistralė" direktoriui Vladislovui Moliui, muziejaus vadovui ir S. Stančikui už šią puikią ekskursiją ir pakvietė visus bendrai nuotraukai.

Po ekskursijos išvykos dalyviai aplankė Vievyje palaidoto 1931 m. žuvusio pasieniečio Jurgio Kybarto kapą ir pagerbė jo atminimą.

Pasinaudodami puikiomis oro sąlygomis, klubiečiai turėjo galimybę pasimėgauti gamtos prieglobsčiu ir Neries regioninio parko trasoje.

Foto by Vytautas Mikalauskas ir Loreta Dumbauskienė - čia

Sekmadienį, kovo 30 d., Panevėžio J. Miltinio dramos teatre įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai “Tarnaukime Lietuvai”. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šiemet Pasieniečių klubo teikimu šis medalis nominacijoje „Už visuomeniškai aktualią publicistiką“ įteiktas ir klubo garbės nariui, etikos komisijos pirmininko pavaduotojui, karo istorikui dimisijos pulkininkui leitenantui Algiui Balaišiui.

 

 

A. Balaišio nuopelnai valstybės sienos apsaugos istorijos tyrinėjimų ir jos publikavimo srityje yra nenuginčijami. Neturėdamas specialaus istoriko išsilavinimo, labai anksti pradėjo domėtis karybos istorija, o darbo pobūdžiui pasisukus šauktinių karių bei būsimųjų karininkų švietimo ir auklėjimo pusėn – pasinėrė ir į gilesnius istorijos tyrinėjimus. Savo iniciatyva pradėjo lankytis Lietuvos archyvuose, surado ir iškėlė viešumon nemažai laiko dulkėmis užklotų ne tik pasienio apsaugos, bet ir visai Lietuvai svarbių istorinių asmenybių ir įvykių, tokių kaip pirmosios sovietinės okupacijos aukos Aleksandro Barausko arba pasieniečio, 1941 m. birželio sukilimo dalyvio, žuvusio nuo sovietinių smogikų rankos Mykolo Repšio.

Ypač naudingas jo darbas buvo besikuriančiam Pasieniečių muziejui, kurio faktiniu įkūrėju tapo pats A. Balaišis. Vaisinga pretendento veikla istorinių tyrinėjimų srityje išsiliejo į daugelio straipsnių publikacijas įvairiuose leidiniuose bei dviem autoriniais leidiniais „Lietuvos valstybės sienos apsauga 1918–1940 m. Žmonės ir įvykiai“ (2006 m.) ir „Lietuvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918–1940 m.“ (2007 m.). Jis yra ir dviejų kolektyvinių monografijų bendraautoris: 2003 m. kartu su Česlovu Mančinsku ir Ingrida Reikaite išleista „Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos istorija (1918–2000)“, bei 2010 m. kartu su Antanu Dubikaičiu, Giedriumi Mišučiu, Gintautu Surgailiu ir Vytautu Voveriu išleista „Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorija“. Šiuos leidinius, įvertinusi A. Balaišio nuveiktus darbus, išleido Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie vidaus reikalų ministerijos (VSAT). Dar didelę dalį nepublikuotos istorinės medžiagos apie 1918–1940 m. pasieniečių tarnybą, A. Balaišis yra perdavęs Pasieniečių muziejaus archyvui.

Įkūrus Pasieniečių muziejų, A. Balaišis tapo neetatiniu jo konsultantu, jo žiniomis naudojosi ir kitų muziejų darbuotojai, kolekcininkai. Sėkmingai muziejaus veiklai palaikyti kartu su dar keliais entuziastais, A. Balaišis tapo ir Pasieniečių klubo įkūrimo iniciatoriumi. Buvo išrinktas klubo pirmininku. Juo išbuvo pustrečios kadencijos ir šias pareigas paliko savo iniciatyva jau pablogėjus sveikatai.

 

 

Dėl pablogėjusios sveikatos būklės medalį Panevėžyje atsiėmė jo dukra meno istorikė Lina Balaišytė.

Daugiau nuotraukų čia