2020 m. liepos 8 d. eidamas 61-iuosius metus mirė Pasieniečių klubo Vilniaus būrio vadas VYTAUTAS MIKALAUSKAS
![](/images/ATA/VM.jpg)
VYTAUTAS MIKALAUSKAS (1959-2020)
Vytautas Mikalauskas gimė 1959 m. lapkričio 30 d. Vilniuje Petro ir Janinos Mikalauskų šeimoje. Kartu augo sesuo Janytė bei brolis Algimantas.
Baigęs vidurinę mokyklą, 1975-1978 m. mokėsi Vilniaus 25-oje profesinėje technikos mokykloje. Neilgai tęsėsi jaunuolio darbinė veikla, kai 1979 m. lapkritį buvo pašauktas į sovietinę armiją, kur tarnavo iki 1981 m. lapkričio.
Po karinės tarnybos Vytauto darbovietėmis buvo įvairios Vilniaus įstaigos. 1985-1988 m. Vytautas baigė Vilniaus technologijos technikumą ir įgijo foto technologo specialybę. Po to jau dirbo savo pamėgtą fotografo ir foto laboranto darbą.
Dirbdamas „Minties“ leidykloje 1988 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje, fotografuodavo mitingus. Buvo akredituotas fotografas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmąjame suvažiavime. Bendradarbiavo su laikraščiu „Atgimimas“. Buvo Sąjūdžio žaliaraištis.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vytautas ilgai nesvarstė ir 1990 m. gruodžio 1 d. stojo tarnauti į Krašto Apsaugos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vilniaus rajono pasienio užkardą ir buvo paskirtas pasienio kontrolės posto budinčiu, vėliau – pamainos viršininku ir posto viršininku, geležinkelio posto kontrolieriumi. 1991 m. V. Mikalauskas budėjo Aukščiausios tarybos pastate, sausio 11 d. prisiekė Lietuvos Respublikai. Tarnaujant pasienyje, V. Mikalauskui buvo suteiktas puskarininkio laipsnis. Krašto apsaugoje tarnavo iki 1993 m. spalio 17 d.
Po tarnybos pasienyje V. Mikalauskas dirbo bankų ir kitų svarbių įstaigų apsaugoje, užsiėmė individualia veikla, baldų restauravimu, pastaruoju metu darbavosi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.
Vytautas – vienas iš Pasieniečių klubo steigėjų, ilgus metus buvo Vilniaus būrio vadas, klubo foto metraštininkas. Jis – ir Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių sąjungos (LKKSS) pasieniečių skyriaus narys, metraštininkas.
V. Mikalauskas buvo vedęs, žmona – Sulė Mikalauskienė. Dukros Viktorija ir Asta, podukra Diana, 2 vaikaičiai – Lukas ir Saulė.
V. Mikalauskas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu, antrojo laipsnio „Už nuopelnus Vilniui ir tautai” medaliu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu “Valstybės sienos apsaugai 100”, LKKSS antrojo laipsnio medaliu, Pasieniečių klubo pirmo ir antro laipsnio atminimo medaliais, įviariais padėkos raštais.
Atsisveikinimas su velioniu Vytautu Mikalausku – liepos 9 d., ketvirtadienį, nuo 16 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Laidojimo namų 2-je salėje.
Urna išnešama liepos 10 d., penktadienį, 12.30 val. Laidotuvės – Vilniaus Liepyno kapinėse.