Navigacija
Bendraujame
Remėjai
|
Mieli kolegos, |
šiais metais minime Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-metį.
Sausio 13-ąją prisiminkime ir pagerbkime Nepriklausomybės gynėjus,
kurie gyvai liudija prieš 30 metų vykusią taikią kovą už laisvę ir tuos,
kurie žuvo vardan Lietuvos.
![](/images/2021/SVEIKINIMAI/sausio13.jpg)
Šią dieną tradiciškai prisijunkime prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir 8 val. ryte 10 minučių languose uždekime vienybės ir atminimo žvakutes. (Prašome nufotografuoti ir atsiųsti dalyvavimo pilietinėje iniciatyvoje „Atmintis gyva, nes liudija“ nuotraukų, kurias paskelbsime ir mūsų kolektyvo nariams. Nuotraukų lauksime el. p. ausra.razmaite@vrm.lt).
10 val. kviečiame kartu su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininku, pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės vadovu Vytautu Landsbergiu, tuo metu dirbusiu vidaus reikalų ministro pavaduotoju Vaclovu Zabarausku, 1991 m. Medininkuose ir Krakūnuose savo pareigas vykdžiusių ir nužudytų vidaus reikalų sistemos pareigūnų artimaisiais grįžti mintimis ir prisiminimais į 1991-uosius, pabūti drauge.
Susitiksime įsijungę „Teams“ programą. Nuoroda: Join Microsoft Teams Meeting Learn more about Teams
Švęskime laisvę!
Administravimo departamentas
|
Netektis |
PRO MEMORIA
2020 m. gruodžio 15 d. eidamas 88-uosius metus mirė Pasieniečių klubo narys, I Lietuvos Respublikos pasienio policininko Jono Grigaravičiaus palikuonis
![](/images/ATA/Gediminas Grigoravicius.jpg)
GEDIMINAS GRIGORAVIČIUS
(1933-2020)
Gediminas Grigoravičius buvo ne tik valstybės sienos apsaugos istorijai, bet ir Aukštaitijos kraštui nusipelniusi asmenybė. Jis nenuilsdamas domėjosi ir tyrinėjo savo tėvo, Lietuvos pasienio policininko Jono Grigaravičiaus, 1923-1939 m. saugojusio demarkacinę (administracinę) liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto ir 1949 m. Sibiro tremtyje mirusio, tarnybos ir gyvenimo istoriją. Jis išleido ir aprašė savo tėvų ir jo gyvenamųjų vietų Antalksnės, Jaurų ir kt. kaimų tarpukario ir prasidėjusios sovietų okupacijos bei pokario laikus menančias istorines apybraižas.
Dėl karantino laidotuvėse, deja, negalėjome dalyvauti.
Nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius, bei visus gerai Gediminą pažinojusius.
Gediminas Grigoravičius palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Nekrologą galite perskaityti čia
|
Dabar jau saugūs... |
![](/images/2020/Talka 26 20201212/01.jpg)
Vėl šeštadienis, vėl mes tvarkomės bunkeryje...
Pagaliau purvinieji darbai eina į pabaigą. Išbetonuotos grindys išdžiūvo, prasidjo tikrieji bunkerio grąžėjimo darbai.
Pirmoje eilėje savaime aišku pats pagrindas būsimos ekspozicijos - budėtojų dalis. Suprantama, kad nepavyks atkurti autentiškos aplinkos, bet tai bus simboliška 2020 metų pavyzdžio budėtojų dalis, kuri tarsi persikėlė iš Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės į naujas patalpas. Labai tikėsimės, kad visa tai liks kaip stop kadras ar nuotrauka buvusiems ir dar šiuo metu tebetarnaujantiems pareigūnams iš Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės. Tokia galimybė atsirado dėl to, kad Rinktinės administracinis pastatas patirs didelę renovaciją ir visas šis turtas būtų dingęs kartu su senąja Rinktine. Belieka laukti rezultato.
Kitas svarbus darbas - ekspozicijos saugumo užtikrinimas. Jau rašėme, kad šiais metais buvome sulaukę neprašytų svečių. Atvyko nepasiprašę ir ne per duris užėję... Laimei, kad tą kart užėjo normalūs, pasižiūrėjo ir "išeidami" net šviesą išjungė. Vistiek nutarėme imtis šiokių tokių saugumo užtikrinimo priemonių. Turėjome duris...kurias planavome panaudoti atskiriant bunkerio sugiautąją dalį, bet pergalvojome ir atskyrėme sveikąją - "gyvenamąją" dalį. Dar įdiegę kelias opcijas tikrai galėsime būti tikri dėl ekspozicijos saugumo. Beje šios durys kol kas dar skolingos... t.y. panaudojome ar sunaudojome, o už jas dar neatsiskaitėme. Todėl vis dar ieškome galinčių už jas sumokėti fiziniam asmeniui 200€. Gal kam kils klausimų, kodėl tas asmuo nepadovanoja mums duris... - dėl to, kad padovanojo mums pusę tos kainos. Jei atsirastų geros širdies žmonės, kurienorėtų prisidėti prie Memel Nord atkūrimo kiek kitaip nei buvo - kviečiame aplankyti mus soc. tinkle "Facebook", grupė "Memel Nord ir pasieniečiai". Kontaktus rasite ten.
Daugiau fotografijų čia
Klaipėdos būrio informacija
|
Vilniaus būrio pasieniečiai paminėjo tarnybos pradžios 30-metį |
![](/images/2020/Vilniaus burys 30/1.jpg)
Kaip ir 1990-ųjų lapkritį Vilniuje iškritus pirmąjam sniegui, Kazimiero Lunecko pievelėje susirinko būrelis pasieniečių, kad prisimintų prieš 30 metų pradėtą valstybės sienos apsaugą.
Aišku, dauguma jau buvę, bet tų įsimintinų dienų nepamiršę pareigūnai.
Nors šalį pastaruoju metu valdo nedraugiškas visam pasauiui virusas, bet laikydamiesi saugumo priemonių, vilniečiai vis tik nusprendė nebeatidėti ir atsakingai paminėti valstybės sienos apsaugos 30-ąsias metines.
Kaip ir pridera, nepamiršti buvo ir rimtimi bei susikaupimu paminėti tarnyboje žuvę ir jau amžinybėn iškeliavę pasieniečiai. Šiemet amžino poilsio atgulė ir Vilniaus būrio vadas Vytautas Mikalauskas.
Sugiedojus Tautišką giesmę susirinkusius pasveikino Pasieniečių klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas.
Garbingos sukakties proga Vilniaus būrys įstegė atminimo ženklą “Pasienietis savanoris 1990-2020 m.” ir pasirūpino jo gamyba. Šio ženklo nuostatai buvo patvirtinti 2020 m. lapkričio 19 d. klubo valdybos nutarimu Nr. 7. Laikinasis būrio vadas Leonardas Striupas kartu su klubo prezidentu įteikė šiuos ženklus patiems pirmiesiems prie Nepriklausomos Lietuvos sienų stojusiems pasieniečiams.
![](/images/zenklas.jpg)
Tradiciškai buvo pagerbti ir šiemet jubiliejus švenčiantys būrio nariai. Bendra nuotrauka su apsauginėmis veido kaukėmis vainikavo šį susitikimą, o be apsauginių kaukių foto buvo padaryta žaibiškais (gerai minutei visiems sulaikius kvėpavimą ).
Daugiau fotografijų čia
Vilniaus būrio informacija
|
Trečias savaitgalis iš eilės... (liko 213 d.) |
![](/images/2020/Talka 24/1.jpg)
Taip, jau trečią savaitgalį praleidžiame bunkeryje, vis po truputį krutame.
Ir pagaliau prikrutėjome tiek, kad išbetonavome abi patalpas, kuriose to ypač reikėjo. Suėjo pusantros tonos sauso mišinio, kurį reikėjo patiems atsivežti, patiems susinešti, patiems sumaišyti ir net išlyginti... patiems. Po tokių darbų jaučiamės taip, kaip kažkas yra pasakęs - "Nejaučių nei kojyčių nei rankyčių" ir čia dar galima pridėti ir nugarytes ir visus kitus organus, dalyvavusius talkoje.
Kai išlindome į "šviesą" pasirodo jau visai sutemę...
Taip, padarytas svarbus darbas, toliau bus vykdomi elektrifikavimo darbai, vidaus durų gamyba ir įstatymas, sienos atstatymas, ir mėginsime rinkti baldus.
Daugiau fotografijų čia
Klaipėdos būrio informacija
|
|
Prisijungti
Šiandien
Šiandien gimtadienį švenčia Antanas ŽILĖNAS
Žurnalai
Paklausykite radijos
PARODOS
|