Šiemet minime lemtingųjų 1991-ųjų metų trisdešimtmetį. Didelė dalis pirmųjų jaunos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos pasieniečių tapo mūsų Laisvės gynėjais. Jie ne tik saugojo dar besiformuojančias valstybės sienas, bet ir tapo viena pagrindinių ginamųjų jėgų iškilus pavojui šalies starteginiams objaktams – Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai (Parlamentui), Vyriausybei, Krašto apsaugos departamentui, spaudos, televizijos ir radio pastatams. Savo gyvybę, saugodamas valstybės sieną, paaukojo Pasienio apsaugos tarnybos Šalčininkų užkardos Krakūnų pasienio kontrolės posto pamainos viršininkas Gintaras Žagunis.

1991 metų rugpjūčio 19-22 dienomis vykęs nesėkmingas Tarybų Sąjungos valdžios eklementų bandymas perimti valdžią Maskvoje, Lietuvai ir kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms atvėrė kelius į nepriklausomų valstybių tolimesnį vystymąsi ir tarptautinį pripažinimą. Tad prasidėjus valstybės sienos apsaugos stiprinimo ir vystymo darbams ir daugeliui Laisvės gynėjų įsitraukus į šiuos procesus, nebuvo sudaryti tinkami sąrašai tų, kurie savo pareigą atliko saugodami šalies valstybingumo pamatus.

Nors vėliau Lietuvos nepriklausomybės gynybos dalyviams buvo suteiktas Laisvės gynėjų vardas, bet po visą šalį išsibarsčiusius pasieniečius ne visada pasiekdavo reikalingos žinios ir pelnytas įvertinimas. Todėl ne visi šiuose „frontuose“ buvę pareigūnai buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.

Nors dar ir dabar yra galimybė šias skriaudas atitaisyti, tačiau dalis buvusių pasieniečių to ypatingai nesureikšmina. Bet jų vardus vis tik būtų gerai mums žinoti.

Štai šiemet, minint Sausio 13-osios 30-metį, Seimo narys Liudas Jonaitis atnešė Seimo Kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėjai Angonitai Rupšytei Joniškio rajono laikraštį, kuriame aprašyta buvusio pasieniečio, Laisvės gynėjo, Sausio 13-osios įvykių dalyvio Genadijaus Medvedickio istorija apie jo dalyvavimą Parlameto gynyboje 1991 metų pradžioje. Šį straipsnį galite paskaityti Čia.

Tai tik parodo, kiek daug dar šaunių vyrų, saugojusių tuomet dar netvirtas valstybės sienas ir stojusių Lietuvos Nepriklausomybės gynybon, turime prisiminti ir paraginti nelikti nuošalyje, bet prisijungti prie tokių nevyriausybinių organizacijų, kaip Pasieniečių klubas. Jūsų darbai ir pasiaukojimas neliks užmiršti, o protas ir patirtis gali pasitarnauti ugdant bei auklėjant jaunąją pasieniečių kartą.

Pasieniečių klubo informacija

 Apie Pasieniečių klubo Klaipėdos būrios vykdomą projektą "Memel Nord ir pasieniečiai" rašoma vietinėje spaudoje - "Šventosios Respublika" bei  "Pajūrio naujienos". 

Paminėjo apie mus ir dienraštis "Klaipėda" 

Klaipėdos būrio informacija

ALDONA ŽAGUNIENĖ

1929-2021

  Aldona gimė 1929 m. lapkričio 11 d. Jonavoje Vytauto ir Elenos Pinkevičių šeimoje. Čia augo  9 vaikai (4 seserys ir 5 broliai), Aldona iš jų buvo vyriausia. 1933 m. Pinkevičių šeimai persikėlus į Alytaus miestą, Aldona čia baigė vidurinę mokyklą. Po to Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę.

  A. Žagunienės pedagoginė veikla prasidėjo Rozalimo (Pakruojo r.) vidurinėje mokykloje. Dirbo mokytoja ir mokymo dalies vedėja, vėliau Pakruojo žemės ūkio technikume dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1962 m. šeimai persikėlus į Trakus, mokytojavo mokyklos-internato, ir Trakų 2-je vidurinėje mokykloje, o šiai gavus gimnazijos statusą – Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Joje dirbo iki 2001 m. rugsėjo.

 1956 m. Aldona Pinkevičiūtė ištekėjo už Zenono Žagunio. 1957 m. susilaukė sūnaus Gintaro, o 1958 m. – dukters Ramunės.

  Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, patriotiškai išauklėtas sūnus Gintaras stojo į jaunos valstybės gynėjų gretas ir likimas jam lėmė paaukoti brangiausią turtą – gyvybę ginant Valstybės sieną su Baltarusija. Didžiulis skausmas ir širdgėla prislėgė motinos Aldonos krūtinę. Tačiau ji nepalūžo. Dėjo didžiules pastangas, kad Gintaro Žagunio vardas būtų tinkamai įamžintas, noriai bendradarbiavo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovais, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, Šalčininkų rajono vadovais ir galėjo pasidžiaugti tiek iškilusiu paminklu G. Žaguniui jo žuvimo vietoje Krakūnų kaime (Šalčininkų r.), tiek čia rengiamais jo atminimo minėjimais kasmet, gegužės 19 d.

  2003 m. įsikūrus asociacijai „Pasieniečių klubas“ A. Žagunienė su dukra Ramune prisijungė prie klubo veiklos, buvo labai aktyvi jo narė, netrukus Aldona buvo visuotinai išrinkta klubo Garbės nare.

 Už nuopelnus ir aktyvią visuomeninę veiklą A. Žagunienė buvo apdovanota Valstybės sienos apsaugos tarnybos garbės ženklu „Už nuopelnus Valstybės sienos apsaugos tarnybai“; Pasieniečių klubo atminimo ženklais I laipsnio „Buvome, esame, būsime“, „Pasieniečių klubui 10 metų“; Lietuvos Švietimo ministerijos apdovanojimais, padėkomis.

  Aldonos Žagunienės gyvybė užgeso 2021 m. kovo 20 d.

  Nuoširdžiai užjaučiame A. Žagunienės šeimą ir artmuosius dėl netekties.

  Apie atisveikinimą su velione informuosime vėliau (dėl karantino laidotuvės atidedamos). Aldona bus laidojama šeimos kape Antakalnio kapinėse Vilniuje.