Apie šį renginį galite paskaityti Klubo tinklapyje čia

Spalio mėn. 12 - 13 dieną, Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos „Jaunųjų pasieniečių“ būrelio komanda „Zanavykai“ dalyvavo Radviliškio rajone Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyriaus ir Pėsčiųjų žygių asociacijos trečią kartą organizuotame naktiniame žygyje "Pergalių ir kovų keliais". Žygio maršrutas: Baisogala – Radviliškis.

Žygio dalyviams teko tamsiu paros metu, pakartoti 1919 m. Lietuvos karių savanorių, operacijos Radviliškis - Šiauliai atlikto manevro metu nueitą distanciją bei įveikti tą patį atstumą apie 50 km pėsčiomis. 60% maršruto nusidriekė lauko ir miško keliukais, 40% - asfaltuotais keliais, miestelių gatvėmis. Žygio dalyviai ne tik keliavo su Lietuvos karo istoriją susijusiomis vietomis, bet ir turėjo praeiti septynis improvizuotus patikrinimo postus: žygio dalyvius stabdė ir reikalauvo dokumentų Sovietų Sąjungos represinės žinybos kariai (NKVD), Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio dalyviai, pulkininko Bermonto Avalovo kariuomenės likučiai bei 1919 metų Lietuvos kariai savanoriai.

Šį kartą naktinis žygis netgi ir patyrusiai žygiuose „Jaunojo pasieniečio“ būrelio komandai „Zanavykai“ tapo labai rimtu iššūkiu: bendras naktinio žygio 53,5 km. atstumas pareikalavo atiduoti visas jėgas, pareikalavo parodyti neeilinę būrelio žygeivių ištvermę, nepalaužiamą valią ir tvirtą charakterį. Tiesa ir pažiūrėti buvo į ką. Prieš žygį žygeiviai galėjo apžiūrėti puikiai sutvarkytą ir rudeniškai pasipuošusį Baisogalos miestelį, pažiūrėti filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ ir pabendrauti su šio filmo kūrėjais, pamatyti mūšio inscenizaciją prie Baisogalos dvaro rūmų, kurią žygio dalyviams parodė klubas „Grenadierius“. Inscenizacijos metu netrūko sprogimų, šūvių, 1919 metų kautynių vaizdų, kas žiūrovams suteikė daug gerų emocijų ir istorinių žinių.

Žygio metu žygeiviai partizanų ryšininko K. Sajos sodybą, 1991 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklinį akmenį, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio susirinkimo vietą, 10 metų Nepriklausomybės atkūrimo sukakčiai paminėti pastatytą kryžių Varnionyse, atminimo akmenį, pastatytą 1919 metais žuvusiems pirmiesiems Lietuvos kariams savanoriams. Daug gerų emocijų žygeiviams suteikė visuose kontrolės punktuose degantys laužai, prie kurių žygeiviai vėsią naktį galėjo sušilti ir pabendrauti, kontrolės punktuose dokumentus tikrinantys klubo „Grenadierius“ rusų, vokiečių, bermontininkų ar Lietuvos laisvės kovų laikų kariškiai. Atskirai reikėtų išskirti karo lauko ligoninės inscenizaciją, kurioje itin tikroviškai buvo atkurta karo meto chirurgijos vaizdai.

Po sunkaus ir įsimintino žygio žygeiviai buvo apdovanoti žygio diplomais ir medaliais.



Daugiau nuotraukų čia

Kudirkos Naumiesčio užkardos
„Jaunojo pasieniečio“ būrelio vadovas
Vygintas Kuras

Kudirkos Naumiesčio užkardos „Jaunojo pasieniečio“ būrelio nariai turėjo neeilinius naktinius užsiėmimus, kurie prasidėjo rugsėjo mėn. 28 dieną 19.00 val. ir tesėsi iki 04.00 val. ryto. Tokio neįprasto „Jaunojo pasieniečio“ užsiėmimų laiko reikalavo užsiėmimų tema: Sienos kontrolės nuostatai. Pasienio sargybos. Teorinis ir praktinis susipažinimas su pasienio sargybomis, pasienio sargybų taktika saugant Lietuvos Respublikos Valstybės sieną tamsiu paros metu. Užsiėmimų metu Kudirkos Naumiesčio užkardos mokymo salėje jaunieji pasieniečiai pirmiausia išklausė užsiėmimų teorinės dalies, kurioje buvo pasakojama apie pasienio sargybas: patrulį, stebėjimo postą, užtvarą, rezervinę grupę, kam šios pasienio sargybos reikalingos, iš ko susideda ir kaip veikia. Taip pat buvo papasakota apie pasienio sargybų tikrinimą, kas gali tikrinti pasienio sargybą, kas yra raportas ir kam jis reikalingas, kokia raporto forma. Didelio moksleivių dėmesio sulaukė pasakojimas apie pažeidėjų sulaikymą, daiktų apžiūrą, kratą, sulaikymo vietos apžiūrą ir apsaugą, sulaikytų asmenų konvojavimą.

Teorinę užsiėmimų dalį jauniesiems pasieniečiams pravedė būrelio vadovas Pagėgių rinktinės sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas Vygintas Kuras ir specialios paskirties užkardos jaunesnysis specialistas Gintaras Naujokaitis.

Su nerimu ir jauduliu jaunieji pasieniečiai laukė antrosios,- praktinės užsiėmimų dalies, nes jiems teko visa tai, ką sužinojo mokymų salėje, išbandyti patiems.

Tikrame sargybų instruktaže, jaunieji pasieniečiai buvo suskirstyti grupėmis,- „pasienio sargybomis“. Kiekvienai „pasienio sargybai“ buvo paskirtas sargybos vyresnysis iš pačių moksleivių tarpo, sargyboms buvo paskirtos užduotys, kuriose buvo detaliai nurodyta kur jie turės saugoti Valstybės sieną ir ką turės daryti ekstremalių situacijų atveju. Po tikro įsakymo saugoti Lietuvos Respublikos Valstybės sieną „pasienio sargybos“ išvyko į tamsią naktį, vykdyti jiems paskirtos užduoties.

Kad viskas vyktų sklandžiai, kiekviena „pasienio sargyba“ turėjo po vieną juos lydintį Kudirkos Naumiesčio užkardos pareigūną, kurie turėjo jauniesiems pasieniečiams padėti orientuotis vietovėje, surasti jiems paskirtą saugoti Valstybės sienos ruožą, paaiškinti vietoje kaip tiksliai ir laiku įvykdyti jiems paskirtą užduotį.

Šaltoje ir kylančiu rūku pasidengusioje naktyje, jauniesiems pasieniečiams teko ne tik įveikti tamsos baimę, kovoti su kojas kandžiojančia drėgnu šaltuku, bet ir tikrinti pasienio ruože klajojančius galimus pažeidėjus, nustatyti asmenybes,- tikrinti dokumentus, nustatyti ką šie asmenys veikia tamsiu paros metu prie Valstybės sienos ir kokie jų tikslieji tikslai, stebėti pasienio ruože važinėjantį įtartiną automobilį, tamsoje keisti pasienio sargybos vietą ir rūšį.

Apie antrą valandą nakties, visos „pasienio sargybos“ iš užkardos budėtojo gavo signalą apie sutartiniame taške Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Valstybės sieną perėjusius asmenis ir jų gabenamą kontrabandinį krovinį. „Pasienio sargyboms“ teko nedelsiant pabandyti susiorientuoti aklinoje tamsoje, užimti paskirtus ypatingam atvejui sektorius, iš sargybų „pėsčias patrulis“ pereiti į sargybas „pasala“ ir „užtvara“, kad būtų galima sulaikyti pažeidėjus ir jų gabenamą kontrabandinį krovinį.

Netrukus pasirodžius pažeidėjams ir bandant juos sulaikyti, deja, pavyko sulaikyti tik vieną pažeidėją ir gabentą kontrabandinį krovinį,- dėžę kontrabandinių cigarečių. Iškvietus „rezervinę grupę“, su dideliu džiaugsmu darbo ėmėsi tarnybinis šuo Caras ir specialios paskirties užkardos kinologas Gintaras Naujokaitis, kurie netrukus surado dar vieną pasislėpusį pažeidėją ir jo žolėje išmestus narkotikus.

Jaunųjų pasieniečių naktiniuose mokymuose dalyvavo ir Kudirkos Naumiesčio užkardos vadas majoras Dainius Stepšys, kuris, ir „pasienio sargybų“ tikrinimo metu ir pažeidėjų sulaikymo metu, negailėjo šiltų padrąsinančių žodžių ir praktinių patarimų jauniesiems pasieniečiams, tikimės būsimiems tikriems VSAT pareigūnams.

Atlikę tarnybinę užduotį, Pagėgių rinktinės SPU ir Kudirkos Naumiesčio užkardos pareigūnai, dalyvavę užsiėmimuose, jaunieji pasieniečiai ir „pažeidėjai“, kuriuos puikiai ir įtikinamai suvaidino buvę Pagėgių rinktinės pasieniečiai, visi kartu susirinko Kudirkos Naumiesčio užkardos valgykloje, kur prie arbatos aptarė užsiėmimų rezultatus, pasiekimus ir klaidas, kurių nepavyko išvengti, bet juk tam ir rengiami teoriniai ir praktiniai mokymai, kad galėtume analizuoti savo klaidas ir daugiau jų nekartoti.

Jaunieji pasieniečiai, nors ir pavargę, šiek tiek sušalę ir sušlapę, nutarė dar ne kartą pakartoti tokius užsiėmimus, nes tai padeda ne tik visapusiškai susipažinti su pasieniečių kasdieniška ir tikrai nelengva tarnyba, bet ir tinkamai pasirinkti būsimą tolimesnį gyvenimo kelią.




Daugiau nuotraukų čia

Kudirkos Naumiesčio užkardos
„Jaunojo pasieniečio“ būrelio vadovas
Vygintas Kuras

Kudirkos Naumiesčio užkardoje savo veiklą vykdantis „Jaunojo pasieniečio“ būrelis veikia pagal VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės vado patvirtintus „Jaunojo pasieniečio“ būrelio nuostatus.

Minėto būrelio tikslas – plėtoti ir populiarinti pasieniečio profesiją tarp moksleivių, ugdyti jaunąją kartą, skatinti moksleivių pilietinį ugdymą ir jų užimtumą, skleisti gerąją patirtį, populiarinant pasieniečio profesiją kituose Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos Šaulių sąjungos ar kituose panašią veiklą vykdančiuose padaliniuose ir organizacijose, plėtoti moksleivių saviraišką, kūrybiškumą bei bendradarbiauti su „Jaunojo pasieniečio“, „Jaunojo šaulio“ ir kitais būreliais, esančiais VSAT, Lietuvos Šaulių sąjungos padaliniuose, mokslo įstaigose, moksleivių užklasinę nepolitinę veiklą organizuojančiose organizacijose.

Kudirkos Naumiesčio užkardos „Jaunojo pasieniečio“ būrelio nariu gali tapti įvairių Lietuvos mokymo įstaigų moksleiviai, mokantys lietuvių kalbą. Jaunuoliai, pageidaujantys tapti minėto būrelio nariais, turėtų atvykti į Kudirkos Naumiesčio užkardą, esančią P. Mašioto 90, Kudirkos Naumiestis, Šakių rajone, ir kreiptis į būrelio vadovą Vygintą Kurą (prieš tai suderinus susitikimą telf. 8618 58948, ar el. paštu: vygintas.kuras@gmail.com) bei savo noru pateikti prašymus vadovui (Tokius prašymus galima teikti per visus metus):
- Prašymą ir sutikimą už vaiką iki 16 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų).
- Prašymą nuo 16 – 18 metų vaikas gali pateikti pats, turėdamas vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišką sutikimą.
- Vyresnis nei 18 metų jaunuolis prašymą gali pateikti pats.
- Kartu su prašymu visi pageidaujantys tapti būrelio nariais pateikia pažymą dėl sveikatos būklės (kopija, forma Nr. 027-1a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“).

Tapti Jaunojo pasieniečio būrelio nariu iš tiesų yra naudinga ir prasminga. Planuojamų užsiėmimų metu jaunuoliai mokysis rikiuotės elementų, įvairių pasienio taktikos ir karinių veiksmų, susipažins su kovinės savigynos elementais ir su kitais įvairiais teoriniais bei praktiniais dalykais. Tai ypač svarbu tiems jaunuoliams, kurie ateityje planuoja rinktis pasieniečio profesiją.

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad, stojant į Pasieniečių mokyklą, tiems pretendentams, kurie ne mažiau kaip vienerius metus bus „Jaunojo pasieniečio“ būrelio nariai ir turės su šia naryste susijusio būrelio vadovo rekomendacijas, bus skiriamas vienas papildomas balas prie jų bendrų konkursinių balų.

Kudirkos Naumiesčio užkardoje „Jauniesiems pasieniečiams“ vadovauja, juos moko ir ugdo jų pilietiškumą sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis Vygintas Kuras. Būrelio veiklą koordinuoja Pagėgių rinktinės pareigūnai.

Atsakingi už būrelio veiklą pareigūnai įsitikinę, kad „Jaunojo pasieniečio“ būrelio įkūrimas turi teigiamos įtakos glaudesniam bendradarbiavimui su Lietuvos mokyklomis ir siekia, kad būrelio veikla skatintų jaunus žmones rinktis pasieniečio ar kitą su viešuoju saugumu susijusią profesiją, suteiktų jiems įvairių žinių, kurios ateityje galės praversti, renkantis profesiją. Taip pat tikisi, kad į Kudirkos Naumiesčio užkardą kreipsis nemažai moksleivių, kurie pageidauja tapti „Jaunojo pasieniečio“ būrelio nariais, kad būrelio veikla užkardoje tęsis ne vienerius metus bei bus geroji patirtis pasieniečių kolegoms panašių būrelių įkūrimui kituose pasienio rajonuose.

Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos „Jaunojo pasieniečio būrelio II pusmečio veiklos planas

Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos Jaunojo pasieniečio būrelio Nuostatai

Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos Jaunojo pasieniečio būrelio Atributika

Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos Jaunojo pasieniečio būrelio Prašymo ir sutikimo blankai

2012 m. kovo 14 dieną Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardoje iškilmingai pažymėta čia įkurto Jaunojo pasieniečio būrelio veiklos pradžia

Pirmasis būrelio gimtadienis 2013-03-13

Rugsėjo mėn. 14 dieną, Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos „Jaunųjų pasieniečių“ būrelio komanda „Zanavykai“ dalyvavo Klaipėdoje Dragūnų klubo ir Pėsčiųjų žygių asociacijos suorganizuotame pėsčiųjų žygyje „Dragūnų keliais“. Antrasis visuomeninis pėsčiųjų žygis "Dragūnų keliais" buvo skirtas paminėti vieno iš žygio organizatorių - Dragūnų bataliono - įkūrimo 21-ąsias metines. Maršrutas: Dragūnų batalionas (Klaipėda) – Nemirseta (senoji laivų gelbėjimo stotis) – Dragūnų batalionas. Žygio atstumas – apie 36 km, tačiau buvo galima žygiuoti ir pusę maršruto (pirmyn arba atgal, apie 18 km). Žygio trasa tesėsi pajūriu, tad viso žygio metu žygeiviai galėjo grožėtis ne tik nuostabiu gamtovaizdžiu, bet ir gražiai įrengtu pažintiniu pajūrio taku, aplankyti II pasaulinio karo įtvirtinimus, apsilankyti entuziastų puoselėjamoje II pasaulinio karo istorinėje ekspozicijoje „Memel Nord“ arba tiesiog didžiąją dalį trasos įveikti basomis kojomis eidami Baltijos jūros krantu, todėl drąsiai galima sakyti, kad tai vienas iš gražiausių ir įspūdingiausių Pėsčiųjų žygių asociacijos rengiamų žygių. Daugiau nei 200 žygeivių iš visos Lietuvos, kupini įspūdžių ir geros nuotaikos, sugrįžę į Dragūnų batalioną, buvo apdovanoti žygio diplomais ir medaliais, taip pat pavaišinti bataliono virėjų paruošta kareiviška koše ir arbata.

Tikriausiai drąsiai galima pasakyti, kad sekančiais metais mes visi sugrįšime į jau trečią žygį „Dragūnų keliais“, nes šis gražus, įspūdingas ir įsimintinas žygis palieka tik pačius gražiausius prisiminimus.



Daugiau nuotraukų čia