2016 m. sausio 25 d. eidama 83-iuosius metus mirė Pasieniečių klubo garbės narė BARBORA LAIMUTĖ STRAUKAITĖ. Mes ją vadinome tiesiog Laimute...

Laimutė gimė 1933 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdoje I Lietuvos Respublikos pasienio policininko Antano Strauko šeimoje. Vėliau šeima persikėlė į Švėkšną ‒ arčiau pasieniečio tarnybos vietos. Šeimoje augo 3 mergaitės, bet žuvus tėvui ‒ neišgyveno ir viena iš seserų. Sulaukusi 16 metų Laimutė atvažiavo į Juodšilius, kur įsidarbino vaikų namuose. Po kurio laiko baigė mašininkių kursus ir iki pensijos dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komitete mašininke. 1991 m. sausio 13-osios naktį pastatus užgrobus sovietų okupantui, kurį laiką dar dirbo laikinose patalpose. Suėjus pensijos amžiui ‒ išėjo į užtarnautą poilsį.

Laimutės tėvas ‒ Nepriklausomos Lietuvos pasienio policininkas tarnavo Klaipėdos krašto pasienio policijoje, vėliau ‒ Tauragės bare. 1940 m. okupavus Lietuvą iš tarnybos paleistas kurį laiką, stengdamasis išvengti represijų, slapstėsi savo tėviškėje Laukuvoje. Prasidėjus II pasaulinio karo veiksmams Lietuvos teritorijoje ‒ išskubėjo pas šeimą į Švėkšną, bet ten taip ir nenuvyko. Pakeliui buvo sugautas sužvėrėjusių besitraukiančios raudonosios armijos karių ir žiauriai nukankintas. Tai įvyko 1941 m. birželio 23 d.

B. L. Straukaitė labai aktyviai bendradarbiavo su Pasieniečių muziejumi, yra atidavusi į muziejaus fondus didelį kiekį stebuklingai per sovietmetį jos mamos išsaugotų pasieniečio dokumentų, apdovanojimų, uniformos detalių ir ženklų, tarnybos dokumentų, asmeninių daiktų ir nuotraukų. Visi šie eksponatai dabar sudaro valstybės sienos apsaugos 1918-1940 m. muziejaus ekspozicijos pagrindą.

B. L. Straukaitė palaidota Laukuvoje senosiose kapinėse

Nemažas būrys pasieniečių dalyvavo Laisvės gynimo dienos 25-ųjų metinių renginiuose. Atvyko pasieniečiai iš Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio, Marijampolės, Vilkaviškio, Lazdijų, Pagėgių, Vilniaus, Šilutės ir kitų vietovių. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pareiškė padėką pasieniečiams už dalyvavimą pilietinėje iniciatyvoje „Atmintis gyva, nes liudija“.

 

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai Lietuvoje apginta Nepriklausomybė. Nors tai kainavo nekaltų žmonių gyvybes, bet jų auka atnešė Lietuvai pergalę. Šios mintys sklandė ir sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime susirinkusių laisvės gynėjų lūpose.

 

Šią dieną Seimo Vitražo galerijoje atidengta atminimo lenta prieš ketvirtį amžiaus savanorių laisvės gynėjų duotai priesaikai Lietuvai. Po to visi susirinkusieji išsirikiavo tradicinėje rikiuotėje toje pat Vitražo galerijoje, kurią susitikimo metu susirinkusieji nusprendė pasiūlyti pavadinti "Laisvės gynėjų galerija".

 

Susitikime dalyvavo, kaip įprasta, nemažai pasieniečių. Pasieniečių klubo pagalba buvo pakviesti ne tik klubo nariai, bet ir kiti tuomet tarnavę pasieniečiai, daugeliui jų likimas lėmė tapti ir Laisvės gynėjais. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute.

 

Atvyko nemažas Marijampolės klubiečių būrys, kvietimui atsiliepė Rokiškio, Ignalinos, Pagėgių, Visagino pasieniečiai. Šis renginys sudarė galimybę susipažinti su Lazdijų Sausio 13-osios gynimo draugijos nariais, kurie taip pat ketina prisijungti prie klubo veiklos. Renginys suvedė ir su Varėnos, Utenos pasienio veteranais.

 

Laisvės gynėjų susitikimo organizatoriai pasiūlė pasieniečiams konferencijos metu pasidalinti savo prisiminimais ir mintimis praėjus ketvirčiui amžiaus. Tai maloniai sutiko padaryti Visagino būrio vadas - buvęs Rokiškio užkardos vadas - Eugenijus Šepetys ir Marijampolės būrio vadas, taip pat vienas pirmųjų pasieniečių, nukentėjęs sovietinės kariuomenės antpuolių metu Edmundas Parnckevičius.

 

Šiemet Laisvės gynėjų rikiuotėje ir susitikime dalyvavo ir paskui juos ateinanti pamaina - būsimieji pasieniečiai - Pasieniečių mokyklos kursantai. Džiaugdamiesi susitikę savo kolegas bendražygius, pasidaliję prisiminimais ir įspūdžiais po susitikimo dalyviai išsiskirstė. Deja, nedaugeliui klubo narių teko garbė dalyvauti ir kitą dieną - sausio 13-ąją - vykusiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime.

 

Daugiau nuotraukų čia

 

Laisvės žinia