Penktadienį, birželio 14-ąją, paminėtos 79-osios sovietų okupacijos ir pasieniečio Aleksandro Barausko žuvimo metinės. Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkas A. Barauskas tapo pirmąją 1940 m. okupacijos auka.

Pasieniečių klubo atstovai pirmiausia aplankė žuvusio pasieniečio amžinojo poilsio vietą Varėnos Perlojos šventoriaus kapinėse, padėjo gėlių, pagerbė jo atminimą tyla prie kapo.

Renginius, skirtus šiai datai paminėti organizavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), jos Varėnos rinktinė. Jie prasidėjo Šv. Mišiomis Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Vėliau persikėlė į Ūtos kaimą, kur 1940 m. buvo įkurdinta Lietuvos pasienio policijos sargybos būstinė, ten gyveno ir A. Barausko šeima. 1940 m. birželio 15-osios naktį neteisėtai suverenios Lietuvos valstybės sieną kirtę sovietiniai kariai žiauriai nužudė šios sargybos viršininką.

Minėjimo dalyviai pagerbė žuvusio pasieniečio atminimą tylos minute, buvo padėtos gėlių puokštės nuo aukščiausiųjų šalies vadovų, skambėjo šilti žodžiai iš svečių lūpų. Varėnos rajono Kaniavos  kultūros centro folkloro ansamblis atliko keletą liaudies dainų.

Minėjimo metu prie simbolinio paminklo žuvusiam pasieniečiui finišavo ir tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai. Atstumas, kurį teko įveikti estafetės dalyviams - 7,5 km. Pirmieji trasą įveikė VSAT Varėnos pasienio rinktinės bėgikai, antri buvo Pagėgių pasienio rinktinės, treti – Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės bėgimo dalyviai.

Tarnybos vado įsakymu  2013 m. įsteigtas atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899–1940“ šiemet buvo paskirtas sodybos, kurioje buvo įkurdinta pasienio pocijos Ūtos sargybos būstinė ir gyveno bei žuvo jos viršininkas A. Barauskas, savininkui Mantautui Marteckui. Apdovanojimą atsiėmė jo tėvas Robertas Marteckas.

Renginio metu buvo paskatinti tarnyboje pasižymėję Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko vardo pasienio užkardos pasieniečiai, apdovanoti diplomais ir medaliais estafetinio bėgimo nugalėtojai.

Po minėjimo Varėnos pasieniečiai visus svečius pavaišino pasienietiška koše.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Taip jau gavosi, kad ilgai planuotas ir sykį atidėtas iš pavasario žygis įvyko vasaros pradžioje. Šilumos tikrai nepagailėjo...

Jau senokai buvo planuose pasidairyti po mažosios Lietuvos apylinkes ir pasitaikius progai kartu su žygeiviais iš visos Lietuvos birželio 8 dienos rytą vykstame į Priekulę. Čia Asociacija "Gargždų jungtinės pajėgos" sukvietė Lietuvos žygeivius į pėsčiųjų žygį ,,Mažosios Lietuvos keliais".

Lietuvoje yra daugybė gražių vietų, bet savo artimiausią kraštą reikėtų pažinti kuo geriau...

Tikriausiai vasaros karščiai padarė savo, tad iš Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio žygeivių atstovavome dviese – Rimantė ir Rolandas. Net iš kitų Klubo būrių atstovų tikriausiai buvo daugiau nei Klaipėdiečių...

Beveik visuose žygiuose galima sutikti Rolandą Česūną iš Vilniaus būrio... Šis žygis irgi ne išimtis ...

Galima pradėti vardinti, kad viskas buvo puikūs: oras, žygio trasa, kraštovaizdis, architektūra, technikos paminklai, žygio atmosfera, „kareiviška“ košė... žygio partneriai ir dar daug, daug kitų neišvardintų veiksnių, kuriuos pasistengėme įamžinti fotografijose...

Daugiau fotografijų iš žygio čia

Vadovaujantis 2019 m. vasario 23 d. Klubo visuotinio susirinkimo nutarimu 2019 metų birželio 22 dieną Pasieniečių klubo Klaipėdos būrys kviečia visus norinčius prisidėti prie talkos Kukuliškių pakrantės artilerijos baterijos pastato-bunkerio atkasimo-tvarkymo darbuose. Klaipėdos būrio narių tikslas įkurti šiuose statiniuose Pasieniečių muziejų.

Preliminarią programą pridedame.

Pasieniečių klubo
Klaipėdos būrio vadas
Gediminas Povilaitis

Gegužės 18 d.  pasienio tarnybos veteranų Vilniaus būrys  susibėgo į kasmetinį  renginį, kurį šiemet pavadino “30 metų kartu”. Pasirinkta renginio tema - ,,Grilis 2019 ''.

Renginys prasidėjo tylos minute, pagerbiant 1990-1993 m. žuvusius karius tarnybos metu ir nuo 1993 m. anapilin išėjusius draugus.

Almantas Laučius Lietuvos kariuomenės vado vardu įteikė Lietuvos kariuomenės medalius kariams ir civiliams „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“ Petrui Slavinskui ir Stasiui Averkai.

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Vytautas Račkauskas  įteikė  pirmojo pasienio tarnybos vado Virginijaus Česnulevičiaus atminimo medalį Vytautui Mikalauskui.

Grilis taip pat nebuvo pamirštas,  kepė gardžios dešrelės, aštuonių rūšių žuvys, kepsniai.

Prie stalo pasienio veteranai gardžiavosi grilio skanėstais, dalinosi prisiminimais. Renginį vainikavo tradicinė Stasiuko žuvienė.

Video albumas čia

VERTYBĖ BŪTI KARTU!

Gintaro Žagunio, pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos vietoje 1991 m. gegužės 19 d. nužudyto pasieniečio 28-osios žuvimo metinės paminėtos dviejų dienų renginiais: gegužės 17 d. – Gintaro Žagunio žuvimo dienos išvakarėse, buvo oficialiai pagerbtas pasieniečio atminimas Antakalnio kapinėse, šv. Mišios laikytos Dieveniškių miestelio bažnyčioje ir surengtas minėjimas Krakūnų kaime prie paminklo žuvusiam pasieniečiui.

Gegužės 18 d.  įvyko tradicinis pėsčiųjų žygis

Penktadienį Antakalnio kapinėse susikaupimo maldai visus pakvietė vyriausiasis Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas. Aidint gedulingiems Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio orkestro garsams, buvo padėtos gėlės ant žuvusiojo kapo nuo Lietuvos Respublikos vadovybės, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministerijų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Gėles ant Gintaro kapo dėjo ir Pasieniečių klubo nariai, kuriuos šiemet atstovavo klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas, valdybos narys Valentinas Novikovas, bei pirmieji nepriklausomos Lietuvos pasieniečiai, Gintaro bendražygiai Vytautas Aleksandravičius, garbingai nešęs klubo vėliavą, Rimantas Bludnickas ir Antanas Stasaitis.

Antakalnio kapinėse ilsisi ir G. Žagunio vadas - pirmasis Pasienio apsaugos tarnybos viršininkas Virginijus Česnulevičius. Jo kapą taip pat aplankė klubo nariai, padėjo gėlių puokštę, pagerbė šviesų vado atminimą.

Iš Antakalnio renginio dalyviai pasuko į Šalčininkų rajoną, kur Šv. Mišias už žuvusįjį Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje aukojo kunigas Domas Valančauskas.

Krakūnų kaime Šalčininkų rajone, G. Žagunio žuvimo vietoje prie šiam įvykiui atminti pastatyto paminklo įvyko minėjimas. Čia susirinko gausi šio krašto bendruomenė, Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai, Dieveniškių ir Poškonių kaimo moksleiviai su mokytojais. Renginio metu šiltus žodžius išsakė Seimo pirmininko pavaduotoja Iena Degutienė, rajono savivaldybės administracijos direktorius Josif Rybak, VSAT vadas Renatas Požėla. Kaip visada, jausmingai kalbėjo ir Gintaro mama Aldona Žagunienė. Programėlę su eilėmis ir jautriai parinktomis dainomis atliko Poškonių mokyklos moksleiviai. Buvo apdovanoti Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardos nusipelnę pareigūnai.

Pasieniečių klubo nariai, kartu su Gintaro mama Aldona Žaguniene ir seserimi Ramune, kitais artimaisiais bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais kasmet pagerbia žuvusio bendražygio atminimą.

Laisvės gynėjo G. Žagunio atminimas buvo paminėtas ir kitais renginiais. Penktadienio rytą žuvusio pasieniečio atminimas buvo pagerbtas Pasieniečių mokykloje, kur dalyvavo visi mokyklos kursantai, mokytojai ir darbuotojai. Šeštadienį, gegužės 18 d., žuvusio pasieniečio garbei jau šeštą kartą buvo organizuotas pėsčiųjų žygis vaizdingomis Šalčininkų rajono Dieveniškių "kilpos" vietovėmis.

Žygį organizavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinė, G. Žagunio pasienio užkarda kartu su Lietuvos Šaulių sąjungos Vilniaus karaliaus Mindaugo rinktine ir Šalčininkų 100-mečio gimnazijos kolektyvu.

Šeštadienio rytą dalyviai rinkosi Poškonių kaime, kur įsikūrusi G. Žagunio užkarda. Dalyvių susirinko rekordinis skaičius - virš 400! Žygeiviai rinkosi 5 ir 18 kilometrų maršrutus. Šis žygis ypatingas tuo, kad pritraukia ypač daug šio krašto jaunųjų žygeivių, jame dalyvavo net patys mažiausieji, lydimi suaugusiųjų. Be abejo, kartu žygiavo ir Vilniaus pasienio rinktinės pasieniečiai, Lietuvos Šaulių sąjungos nariai, Pasieniečių mokyklos kursantai, moksleiviai iš Šalčininkų rajono mokyklų bei Poškonių kaimo ir seniūnijos gyventojai. Šiemet maršrutai driekėsi gražiomis ir vaizdingomis Poškonių kaimo apylinkėmis ir priartėjo prie pat valstybės sienos su Baltarusija. Žygeiviai taip pat galėjo susipažinti su įspūdinga Dieveniškių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija. Po žygio jo dalyviams buvo įteikti diplomai ir atminimo medaliai. Finišavę renginio dalyviai galėjo paskanauti pasienietiškos košės.

Žygio Gintarui Žaguniui atminti dalyviais registravosi nemažai ir Pasieniečių klubo narių. Klubiečių pajėgas palaikė klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas su savo šeimos nariais ir anūkais. Su Pasieniečių mokyklos komanda žygyje dalyvavo Medininkų būrio vadė Ramunė Kazlienė, kartu žygiavo ir jos augintinis Dinas, o klubietis Aurelijus Aleksa vedėsi savo vokiečių aviganį Arą. Kaip visada aktyvūs žygeiviai Vilniaus būrio nariai Valdas Cinelis, Artūras Armonavičius, Arūnas Noreika. Ir jei dar priskaičiuotume ir tarnybos vadą R. Požėlą, klubo garbės narį, bei užkardos vadą Žydrūną Vaikasą, taip pat klubo narį, - tai klubo dalyvių buvo tikrai nemažai.

Daugiau nuotraukų iš renginių čia

Loreta Dumbauskienė