2019 m. spalio 4 d.  Elektrėnų savivaldybės Baltamiškės kaime ir Vievio kapinėse buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. nukauto Lietuvos Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas.

Į renginį prie 1937 m. pastatyto paminklo žuvusiam kolegai atvyko pasieniečiai iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės, Pasieniečių klubo nariai, Elektrėnų savivaldybės atstovai bei Vievio gimnazistai.

Renginio dalyviai padėjo gėlių, pagerbė žuvusios pasieniečio atminimą tylos minute, ir trimis pasieniečių ginklų salvėmis. Renginio vedėja priminė lemtingus įvykius 1931 m. rudenį, kuomet Lietuvos pasienietį, saugantį administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu, nušovė kaimyninės šalies pasieniečiai. Į susirinkusius kreipėsi Vilniaus pasienio rinktinės vado pavaduotojas pulkininkas Edgaras Jaskelevičius Elektrėnų savivaldybės vicemeras Raimondas Ivaškevičius.

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas pasienio policijoje pradėjo tarnauti 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo pastūmėti į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

1931 m. rudenį incidentas prie pasieniečių saugomos administracinės linijos kilo būtent dėl tokio gairių perkėlinėjimo fakto. Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, kurioje pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant jo kolegoms pasieniečiams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

1937 m. gegužės 16 d. už Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotas lėšas buvo pastatytas paminklas tarnyboje žuvusiam pasieniečiui. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

Po J. Kybarto žuvimo metinių pagerbimo prie paminklo, kuris buvo restauruotas Elektrėnų savivaldybės pastangomis ir lėšomis, visi renginio dalyviai apsilankė Vievio kapinėse ir padėjo gėlių, uždegė žvakes ant čia besiilsinčio pasieniečio Jurgio Kybarto kapo.

Daugiau fotografijų iš renginio čia.

Rugsėjo 27 d. Pakrančių apsaugos pasienio rinktinėje svečiavosi  kolegos iš Latvijos.  Tai tradicinis, kasmetinis mūsų kaimynų vizitas, kurio metu svečiai supažindinami su valstybės sienos apsaugos aktualijomis Lietuvoje. Vizito programoje kaip kultūrinė-pažintinė ekskursija buvo į II pasaulinio karo įtvirtinimus Memel „Nord“ pakrančių apsaugos bateriją. Būrio vadas Gediminas Povilaitis pats asmeniškai palydėjo svečius iki minėto objekto, kur kartu su gidu Timūru aprodė veikiančio muziejaus eksponatus, papasakojo šio objekto istoriją ir taip pat pristatė Klaipėdos būrio apsiimtą tvarkyti objekto dalį, aprodė kokie nuveikti darbai ir kokie artimiausi planai.

Rugsėjo 28 d. Būrio vadas Gediminas, jo pavaduotojas Rolandas ir narys Liudas sudalyvavo to pačio minėto objekto Memel „Nord“ baterijos 80-mečio minėjimo šventėje.

Šiais metais pakrantės artilerijos baterijai Memel „Nord“ (taip pat ir likusioms Klaipėdos-Memelio miesto pakrantės ir priešlėktuvinėms artilerijos baterijoms) sukako lygiai 80 metų. Ta proga Pajūrio regioninio parko direkcija surengė iš ties įspūdingą renginį. Jo metu pamatėme net keturių epochų karius – XVIII amžiaus prūsijos, XIX amžiaus Napoleono kariuomenės, XX amžiaus vermachto ir sovietų sąjungos karius bei mūsų šiuolaikinius karius ir pasieniečius.

Renginys prasidėjo Napoleono laikų patrankos salvėmis, buvo pakelta Memel „Nord“ vėliava. Paklausėme istoriko Tito Tamkvaičio paskaitos apie Klaipėdos įtvirtinimus ir jų reikšmę mūšyje dėl miesto. Vėliau buvo pademonstruotas rekonstrukcinis renginys kur buvo bandoma pavaizduoti kaip vermachto kariai gynėsi nuo sovietų karių puolimo.

Oficialaus renginio pabaigoje Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius padėkojo visiems buvusiems ir esamiems entuziastams kurie prisidėjo prie šio istorinio kultūros pavaldo objekto tvarkymo ir įteikė tai progai nukaldintus suvenyrinius medalius. Po apdovanojimų visi dalyviai pakviesti pasivaišinti „kareiviška“ koše.

Vėliau buvo galima ne tik pasivaikščioti po pačios baterijos vidų, bet kartu ir apžiūrėti savo techniką pristačiusius Butigeidžio dragūnų bataliono karius, bei VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnus.

Renginį vainikavo įspūdingas Memel „Nord“ tortas.

Daugiau fotografijų iš renginio čia.

Fotografijosiš susitikimo su Latvijos kolegomis bus vėliau !!!

Praėjusį savaitgalį į tradicinį sąskrydį suvažiavo Pasieniečių klubo (klubas) nariai su šeimomis. Susitikimas įvyko Jurbarke buvusio dvaro teritorijoje, tęsinys – Vilkaviškyje ir jo apylinkėse.

Pasieniečių klubas sąskrydžius paprastai organizuoja antrąjį rugsėjo savaitgalį, šiemet jo organizavimu rūpinosi Marijampolės būrio nariai, o pagrindinis krūvis teko būrio vadui Edmundui Pranckevičiui.  

Į susitikimo vietą Jurbarke suvažiavo Vilniaus, Rokiškio, Klaipėdos, Ignalinos, Visagino, Pagėgių, ir Marijampolės būrių nariai. Didžiulį, apie 100 žmonių būrį, Jurbarko krašto muziejaus darbuotojos supažindino su šio krašto istorija, papasakojo apie gražiame ir dabar sutvarkytame parke stovėjusį dvarą. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai galėjo praktiškai susipažinti su dvaro etiketu, apranga ir tradicijomis. Galėjo pasimatuoti dvarininkų ir jų damų rūbus, o istorinėje dalyje – išbandyti viduramžių karių amuniciją.

Bevaikščiodami po didžiulį dvaro parką, dabar – pagrindinę Jurbarko miesto gyventojų laisvalaikio praleidimo ir švenčių vietą, sąskrydžio dalyviai surado ir skulptoriaus Vinco Grybo memorialinį muziejų, įsikūrusį tuose pačiuose autentiškuose Jurbarko dvaro pastatuose, kuriuose tarpukario Lietuvoje skulptorius V. Grybas gyveno ir kūrė. Šalia muziejaus esančioje teritorijoje krašto dailininkų įrengtuose stenduose nupieštos dvarų rūbais aprengtų žmonių figūros tarnauja savotiškai edukacijai, mat, iš kitos pusės laiptukais palipę lankytojai galėjo nusifotografuoti, tarsi tai jie būtų nužengę iš 19-to amžiaus epochos.

Grįžusius prie buvusio pagrindinio dvaro pastato liekanų, jurbarkiečių  įrengtame dainų slėnyje VSAT Pagėgių rinktinės pasieniečiai klubiečius pavaišino pasienietiška koše.

Iš Jurbarko pervažiavę tiltą per Nemuną, renginio dalyviai nuvyko į Kudirkos Naumiestį, ten aplankė Tautiškos giesmės autoriaus Vinco Kudirkos kapą ir tik ką restauruotą paminklą lietuvių tautiškumo žadintojui miestelio centre. Taip buvo pagerbtos 120-osios V. Kudirkos mirties metinės.

Kitas maršruto objektas buvo Paežerių dvaras, esantis Šeimenos seniūnijoje Vilkaviškio rajone. Viename iš dvaro fligelių įsikūrusiame Vilkaviškio krašto muziejuje gidai pasakojo šio krašto istoriją, egzaminavo dalyvius, kokius senovinius lietuviško kaimo rakandus atsimena ar atpažįsta dabartinė karta. Neseniai restauruotame pagrindiniame dvaro pastate ekskursantams teko ir batų apsaugas apsiauti, kad nesugadintų restauruoto seno dvaro parketo.

Vakare, įsikūrę „Babeckynės“ poilsiavietėje Bartnininkų miestelio pakraštyje, ant vaizdingo upelio kranto, sąskrydžio dalyviai surengė tradicinę vakaronę, kurios metu susirinkusius sveikino klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas, VSAT vado pavaduotojas  Vidas Mačaitis, Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Klubo vakaronės metu už pasienietiškų tradicijų puoselėjimą ir pagalbą klubui R. Timinskiui buvo įteiktas Pasieniečių klubo I laipsnio atminimo ženklas „Buvome, esame, būsime“. Jau antrus metus renginio vedėju sutikęs būti bei  vakaro dalyvius savo kolegos pagalba linksminęs  VSAT Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriaus vedėjas Rytis Kostiuška buvo pagerbtas specialiu klubo atminimo ženklu, įrėmintu Pasieniečių klubo dešimtmečio kryžiumi.

Klaipėdos būrio vado Gedimino Povilaičio iniciatyva vakaronės metu klubo prezidentas įteikė padėkas aktyviai prie projekto „Memel Nord“ prisidedantiems Marijampolės būrio nariams, taip pat buvo  pasveikinti šiemet jubiliejinius gimtadienius švenčiantys klubiečiai. V. Zabarauskas vėliau įteikė klubo valdybos surinktus eksponatus būsimai bunkerio ekspozicijai.

Pasieniečių klubas sąskrydžius organizuoja kasmet ir šiemet jis buvo vienuoliktas. Pirmasis įvyko 2009 m. Poškonių kaime Šalčininkų rajone, kiti – įvairiose Lietuvos vietovėse, o pernai − prie Vištyčio ežero Vilkaviškio rajone. Pasieniečių klubo valdyba nuoširdžiai dėkoja VSAT vadovybei už paramą Pasieniečių klubui.

Daugiau fotografijų iš renginio čia:

2019-09-07 Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai kartu su Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio nariais dalyvavo VSAT ir Pasieniečių mokyklos organizuotame pėsčių žygyje "Pasieniečių keliais 2019".

Tai buvo 8-asis mokyklos organizuotas pėsčiųjų žygis. Tiesa, šiais metais žygis buvo surengtas ne tradiciškai rengtuose Medininkuose, truputi šiauriau palei valstybės sieną esančiame Buivydžių km., Vilniaus raj. Pakeitimais turbūt visi žygeiviai buvo patenkinti: trąsa puiki, vaizdai pribloškiantys ir nauji, o ir tradiciškai ėjimas palei valstybės sieną išlaikytas.

Žygio metu oras buvo puikus, nuotaika nuostabi, kompanija žvali... Pasieniečių mokyklos kolektyvas taip pasistengė pavaišinti ne ką prastesne nei Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pasienietiška koše. Turbūt minėti kolektyvai yra apsikeitę recepto subtilumais. Klaipėdos žygeiviai dėkoja Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vadui už suteiktą transportą nuvykti į minėtą renginį ir taip viešinant mūsų Pasieniečių profesiją.

Daugiau fotografijų iš rengini čia