Penktadienis, 2024 m. spalio 4 d., tapo istorine diena Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardai. Ji nuo šiol vadinsis Jurgio Kybarto pasienio užkarda.

Kasmet, spalio 4 d., pasieniečiai prisimena ir pagerbia 1931 m. prie administracinės linijos žuvusio pasieniečio Jurgio Kybarto atminimą. Jo žuvimo vietoje išlikęs dar 1937 m. pastatytas paminklas, Vievio kapinėse ilsisi pasieniečio palaikai.

Administracinė (iki 1928 m. – demarkacinė) linija 1920-1939 m. skyrė Lietuvos Respublikos teritoriją nuo tuometinės Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Ją saugoti buvo pavesta Lietuvos Respublikos pasienio policijos preigūnams, nors  ši riba nebuvo laikoma valstybės siena. Todėl ji buvo simboliškai pažymėta medinėmis gairėmis (kartimis su prie jų pririštais žabų kuokšteliais).

Tai buvo viena pavojingiausių tarnybos vietų pasieniečiams: čia nuolat vykdavo susišaudymai, Lietuvos pasieniečių pagrobimai  bei gairių perkėlimai į mūsų teritorijos pusę. Dėl tokio gairės perkėlimo, kurį 1931 m. spalio 4-osios išvakarėse atitaisė mūsų pasieniečiai, ir žuvo J. Kybartas. Šis įvykis, nors buvo ne vienintelis, tačiau tapo rezonansiniu, sukėlusiu didelį visuomenės pasipiktinimą, dėl jo buvo pateikta nota Lenkijos Respublikai, buvo sudaryta tyrimo komisija, kurios sudėtin buvo įtraukti abiejų šalių atstovai.

Vievio kapinėse buvo organizuotos iškilmingos pasieniečio J. Kybarto laidotuvės. Jose dalyvavo Lietuvos vidaus reikalų, pasienio policijos, Lietuvos Šaulių sąjungos vadovai, daugelis pareigūnų ir didelis būrys visuomenės narių, Vievio moksleiviai.

Pasieniečių, kurie daugeliu atveju buvo ir Šaulių sąjungos nariai, iniciatyva ir lėšomis 1937 m. J. Kybarto žuvimo vietoje prie Bražuolės upelio Baltamiškio kaimo ribose buvo pastatytas ir atidengtas paminklas, išlikęs nesunaikintas per sovietmetį. Dabar Eketrėnų savivaldybės pastangomis restauruotas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos pasieniečiai padeda rūpintis J. Kybarto žuvimo vietos priežiūra jau daugelį metų. Šiemet, minint šio pasieniečio tarnybos pradžios 100-metį (1924 m. J.K. pradėjo tarnybą pasienio policijoje), nuspręsta jo vardu pavadinti užkardą, kad J. Kybarto pareigos suvokimas ir pasišventimas taptų pavyzdžiu dabar tarnaujatiems ir ateities pareigūnams.

Užkardos pervardijimo iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viceministras Arnoldas Abromavičius, VSAT vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Vilniaus pasienio rinkrinės vadas Darius Škarnulis, Pasieniečių klubo nariai, pasieniečių rėmėjai, visuomenės atstovai. Klubo narys Antanas Žilėnas pasidalijo žiniomis apie sudėtingą I Lietuvos Respublikos adminstracinės linijos apsaugą, pateikė išsamią J. Kybarto biografiją.

Iškilmingos pasieniečių rikiuotės metu, naujojo pasienio užkardos pavadinimo lentelę atidengė vidaus reikalų viceministras A. Abromavičius ir šios užkardos vadas Aurelijus Kirilovas. Klubo narys, kunigas Vytautas Rapalis pašventino naują užkardos iškabą. Renginio metu buvo apdovanoti labiausiai pasižymėję užkardos pasieniečiai.

Vėliau vyko tradicinis ceremonialas Vievio kapinėse ir Baltamiškio kaime, pagerbiant žuvusio pasieniečio J. Kybarto atminimą. Jo metu metu ant kapo ir prie paminklo padėtos gėlių puokštės. Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai pagerbė žuvusį pasienietį trimis salvėmis. Prie paminklo kalbėjo vidaus reikalų vicemeras A. Abromavičius ir Elektrėnų savivaldybės  meras Gediminas Ratkevičius, kiti atstovai. Po renginio visi pakviesti bendrai nuotraukai.

Dugiau renginio akimirkų čia

Tekstas Loretos Dumbauskienės

Nuotraukos Valentino Novikovo