Ankstyvą gegužės 19-osios rytą prie Vilniaus Antakalnio kapinių susirinko gausus būrys žmonių, ketinančių pagerbti pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. gegužė s 19 d. tarnyboje žuvusio pasieniečio Gintaro Žagunio atminimą. Lietuvos Kariuomenės Garbės sargybos karių ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų rankose – gėlių kompozicijos. Pasieniečių klubo nariai susibūrę aplie savo vėliavą.

Procesija patraukė prie Nepriklausomybės gynėjų memorialo, kur šalia kitų 1991 m. žuvusiųjų ilsisi ir pasienietis Gintaras. Aidint Policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro melodijai, ant kapo padėtos gėlės: nuo Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, G. Žagunio sesers Ramunės ir kitų artimųjų, Vidaus ir Krašto apsaugos ministerijų, Lietuvos Kariuomenės, VSAT, Šaulių sąjungos, Pasieniečių klubo ir kt. Maldos žodį tarė Policijos kapelionas kun. Algirdas Toliatas.

Pasieniečių klubo atstovai nepamiršo ir šiemet aplankyti Antakalnio kapinėse besiilsinčių pimojo Pasienio apsaugos tarnybos vado Virgininjaus Česnulevičiaus kapo ir prieš 2 metus mirusios G.Žagunio mamos, klubo garbės narės Aldonos Žagunienės palaidojimo vietos.

Šv. Mišias už G. Žagunį aukojo kunigas A. Toliatas Vilniaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje.

Popietę G. Žagunio 32-osios žūties metinės paminėtos jo žuvimo vietoje Krakūnų kaime (Šalčininkų r. sav.). Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, VSAT vadas gen. Rustamas Liubajevas savo pasisakymuse priminė, kad Gintaro auka nebuvo beprasmė, kad 1991 m. pradėta kova tebesitęsia iki šiol, tik šiandien Ukrainoje, tačiau priešas tas pats.

Bene jautriausiai kalbėjo Gintaro sesuo Ramunė Grudzinskienė, perskaičiusi jos dabar parašytą laišką broliui. Renginio pabaigoje Pasieniečių klubo prezidentas Valentinas Novikovas įteikė Ramunei klubo atminimo ženklą "Pasineičių klubui 20".