2022 m. liepos 23 d. Kasčiūnų kaime, Varėnos rajone partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje įvyko renginys „Istorijos atgarsiai Merkio krante“. Renginio metu buvo atidengta pagal architekto Gintaro Čaikausko projektą restauruota Dainavos apygardos partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė su autentiška įlindimo anga.
VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai ir Pasieniečių klubo Varėnos būrio nariai reprezentavo Valstybės sienos apsaugos tarnybą Juozo Jakavonio ir kitų partizanų atminimo įamžinimo renginyje. Rinktinės bendruomenės pareigūnės iškilmingai padėjo gėles ant partizano J. Jakavonio- Tigro kapo bei pagerbė atminimą.
Šiais metais renginyje dalyvavo LR Vyriausybės Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo seimo pirmininkas ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Lansbergis. Renginį vedė aktorius, šaulys Paulius Tamolė. Partizanų dainas atliko operos solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas, Vilniaus įgulos karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“. Taip pat renginio svečiai pirmą kartą pamatė režisieriaus Valdo Babaliausko dokumentinį filmą „Juozas Jakavonis – Tigras“. Po dokumentinio filmo premjeros renginio dalyviai ant Merkio upės kranto buvo vaišinami gardžia pasienietiška koše ir arbata. Renginio dalyviams koncertavo grupė ,,Thundertale“.
Žmonių suaukotomis lėšomis partizanų vadavietę rekonstravusi J. Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė sakė taip išpildžiusi paskutinį tėčio norą, išsakytą prieš mirtį. „Prie tėčio kapo visiems garsai pasakiau, kad norėsiu šiais metais iki liepos mėnesio atkurti vadavietę, nes tai buvo tėčio paskutinis noras“, – sakė A. Jakavonytė.
„Kai mes lapkričio 2 dieną uždengėm bunkerį išvažiuodami iš kaimo, jis pasakė, kad bunkeris jau pradėjęs irti, lentos supuvo, kas nors galėjo įgriūti, ir, jei duos Dievas sveikatos, kitais metais restauruosim, bet po 20 dienų jis išėjo Anapilin“, – prisiminė partizano dukra.
Laisvės premijos laureatas, partizanas J.Jakavonis-Tigras mirė praėjusių metų lapkričio 23 dieną, eidamas 97-uosius metus.
Pasak A. Jakavonytės, jos tėtis rūpinosi bunkerio atstatymu, siekė, kad jis taptų traukos centru, žmonės susipažintų su partizanų laisvės kova. „Jis visą gyvenimą tuo gyveno, kad skleistų tiesą apie partizanus, kad jaunimas sužinotų, kaip buvo aukojamasi dėl Lietuvos laisvės. Man tai buvo kaip misija, ir tai buvo padaryta, nors atrodė neįmanoma“, – kalbėjo A. Jakavonytė. Ji sakė negalinti įvardinti sumos, kiek žmonės paaukojo vadavietės rekonstrukcijai, nes dalis prisidėjo pinigais, kiti – medžiagomis, pvz., davė grūdintą stiklą bunkeriui uždengti, transportu, darbais. Atliekant rekonstrukciją sudaryta galimybė nusileisti į bunkerį, jį apžiūrėti iš vidaus, jis iš dalies uždengtas stiklo gaubtu. Rekonstrukcijos projektą neatlygintinai parengė Vilniaus TECH profesorius architektas Gintaras Čaikauskas.
Atliekant rekonstrukciją sudaryta galimybė nusileisti į bunkerį, jį apžiūrėti iš vidaus, jis iš dalies uždengtas stiklo gaubtu. Vėliau A. Jakavonytė šalia esančiame pastate planuoja įrengti partizanų muziejų. „Tikrai negalvojau, kad žmonės aukos pinigus tokiam reikalui kaip bunkeriui, bet susilaukiau daug gerumo. Dabar padaryta anga, bus įlindimas, galima su kopėtėlėm nusileisti, ten bus stalas ir gultai, iš viršaus – grūdintas stiklas, bunkeris bus matyti iš viršaus, ne visi senyvo amžiaus žmonės norės lipti į vidų“, – pasakojo A. Jakavonytė.
Daugiau fotografijų iš renginio čia
Teksto autorė – Elžbieta Korklinevska, Varėnos PR bendruomenės pareigūnė
Nuotraukos – Varėnos PR