Šiemet minime lemtingųjų 1991-ųjų metų trisdešimtmetį. Didelė dalis pirmųjų jaunos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos pasieniečių tapo mūsų Laisvės gynėjais. Jie ne tik saugojo dar besiformuojančias valstybės sienas, bet ir tapo viena pagrindinių ginamųjų jėgų iškilus pavojui šalies starteginiams objaktams – Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai (Parlamentui), Vyriausybei, Krašto apsaugos departamentui, spaudos, televizijos ir radio pastatams. Savo gyvybę, saugodamas valstybės sieną, paaukojo Pasienio apsaugos tarnybos Šalčininkų užkardos Krakūnų pasienio kontrolės posto pamainos viršininkas Gintaras Žagunis.
1991 metų rugpjūčio 19-22 dienomis vykęs nesėkmingas Tarybų Sąjungos valdžios eklementų bandymas perimti valdžią Maskvoje, Lietuvai ir kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms atvėrė kelius į nepriklausomų valstybių tolimesnį vystymąsi ir tarptautinį pripažinimą. Tad prasidėjus valstybės sienos apsaugos stiprinimo ir vystymo darbams ir daugeliui Laisvės gynėjų įsitraukus į šiuos procesus, nebuvo sudaryti tinkami sąrašai tų, kurie savo pareigą atliko saugodami šalies valstybingumo pamatus.
Nors vėliau Lietuvos nepriklausomybės gynybos dalyviams buvo suteiktas Laisvės gynėjų vardas, bet po visą šalį išsibarsčiusius pasieniečius ne visada pasiekdavo reikalingos žinios ir pelnytas įvertinimas. Todėl ne visi šiuose „frontuose“ buvę pareigūnai buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.
Nors dar ir dabar yra galimybė šias skriaudas atitaisyti, tačiau dalis buvusių pasieniečių to ypatingai nesureikšmina. Bet jų vardus vis tik būtų gerai mums žinoti.
Štai šiemet, minint Sausio 13-osios 30-metį, Seimo narys Liudas Jonaitis atnešė Seimo Kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėjai Angonitai Rupšytei Joniškio rajono laikraštį, kuriame aprašyta buvusio pasieniečio, Laisvės gynėjo, Sausio 13-osios įvykių dalyvio Genadijaus Medvedickio istorija apie jo dalyvavimą Parlameto gynyboje 1991 metų pradžioje. Šį straipsnį galite paskaityti Čia.
Tai tik parodo, kiek daug dar šaunių vyrų, saugojusių tuomet dar netvirtas valstybės sienas ir stojusių Lietuvos Nepriklausomybės gynybon, turime prisiminti ir paraginti nelikti nuošalyje, bet prisijungti prie tokių nevyriausybinių organizacijų, kaip Pasieniečių klubas. Jūsų darbai ir pasiaukojimas neliks užmiršti, o protas ir patirtis gali pasitarnauti ugdant bei auklėjant jaunąją pasieniečių kartą.
Pasieniečių klubo informacija