...O kas sakė, kad bus lengva? 

Anei, sniego, anei miego, bet kojų sąnariuose šiąnakt nugulę 25 km Klaipėdos krašto grumsto!

 Sunkiausia šiame tradiciniame naktiniame žygyje būna - išeiti iš namų, kai po darbo savaitės galėtum sau ramiai drybsoti ant sofkutės su tv pulteliu ir pareiti į namus, nes penktą ryto jau kelėnai nebesilanksto ir įkopti į penktą aukštą, tolygu įkopimui į Everestą... :)

Šiąnakt sau sakiau, jog paskutinis toks pasinaktinėjimas, bet dabar, numigus kelias valandas, taip nebegalvoju :)

Na gerai, buvo taip:

Šiemet, apie 3000 žmonių, pajudėjome iš Gargždų link Klaipėdos. Man šis žygis trečias. Ši žiema kol kas be sniego, tad galiu drąsiai sudainuoti "Bridom gilų purvynėlį" :) Aišku, kol ta 3000 masė, nepraėjo pro Gargždus, tol Gargždai eit ilsėtis negalėjo. Turbūt, lengviau atsikvėpė, kai žygeiviai pasiekė geležinkelio bėgius. Mano bendražygiai būtinai sakė parašyt, jog, kas dar nežinote, tai skubame informuoti - kursuoja greitasis ekspresas "Gargždai - Klaipėda". Spėjau net užfiksuoti. Foto, aišku, nekokybiška, bet ne dėl manojo senjoro telefono, ne dėl tamsos, o dėl to, jog ekspresas taip greit pro mus pralėkė, kad vos spėjom nušokinėt nuo bėgių.... (būsima balandžio pirmoji).

Tad, kai sustojome po 12 km ėjimo bėgiais ir pabėgiais, gavę karštos arbatos ir kareiviškos košės, išgirdome tostą "tai už bėgius!". Už juos!

Pasistiprinę ir atgavę jėgas jau sukome miško keliuku, įveikėme Smeltaitės upelio brastą - kas "beždžionių tiltu", kas nusimovę batus, pasiraitoję kelnes ir sušlapę tikrai aukščiau kelėnų... :) :) :)

Artėjome link šviečiančios Klaipėdos...Vyniojame, vyniojame tuos kilometrus, o kaip Klaipėdos šviesos neartėja, taip neartėja.... Man šis žygio ruožas būna sunkiausias...

Finišas. Purvini. Pavargę. Su atminimo diplomais, medaliais...

Iki sekančio dabartinių sukilėlių panaktinėjimo kitais metais!

................................................................................................

E. Masytė "Laisvė"

Daugiau fotografijų iš renginio čia