Š.m. gegužės 6 d. Lietuvos žygeiviai vėl rinkosi naujam savęs išbandymui į pėsčiųjų žygį. Žygis skirtas knygnešių (1864 – 1904) atminimui, Spaudos atgavimo ir knygos dienai paminėti.

Žygio organizatoriai: Pėsčiųjų žygių asociacijos Šiaulių skyrius ir Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykla.

Žygio tikslas – įprasminti knygnešių atminimą, paminėti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Aktyvieji Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio žygeiviai taip pat atvyko į žygį. Tai buvo senai suplanuotas dalyvavimas šiame žygyje. Kaip ir tikėjomės viskas pavyko kuo puikiausiai. Vasariškai šiltas oras, nuostabi gamta, gražūs vaizdai tikrai paliko įspūdį, kurio galėjome ir nepatirti jei neturėtume savo nuolatinių rėmėjų.

Klaipėdos būrio nariai dėkingi savo rėmėjai Pakrančių apsaugos rinktinei, suteikusiai galimybę sudalyvauti pėsčiųjų žygyje.

Žygio starte sutikome ir kolegų iš Pasieniečių klubo Vilniaus būrio, kurie taip pat yra beveik nuolatiniai žygių dalyviai.

Šis žygis galima sakyti buvo vienas iš lengvesnių, nors trasa daugumoje ir driekėsi per miškus, bet tai nė kiek nesumenkino patirto pasitenkinimo žygiu. Buvo išvengta žygiavimo per laukus ar judrius kelius. Nors reiktų pasakyti, kad vienas miško keliukas tikrai priminė „autostradą“... Tas keliukas vedė prie Svilės šaltinio.

Pats žygis vyko Kurtuvėnų regioninio parko dalyje, aplankyti keletas įdomesnių objektų – Juodlės ežeras, Pustlaukio duobė, Vainagių piliakalnis ir šalia esanti žemapelkė, sakralinė vieta primenanti mažytį Kryžių kalno lopinėlį su paminkliniu akmeniu dar kitaip vadinamą Svilės kryžių kryžkele, jau minėtas Svilės šaltinis iš kurio vietiniai gyventojai semia vandenį. To vandens skanumu galėjo įsitikinti ir žygeiviai.

Taip pat prie šio šaltinio buvo įsteigtas paskutinis kontrolinis punktas ir čia žygio dalyviai buvo pavaišinti gardžia žuviene.

Klaipėdiečiai šį žygį priskyrė prie lengvesnių žygių ne jis tikrai prilygo pasivaikščiojimui. Nors kaip ir kiekvienas žygis šis turėjo ir savy neigiamų ir teigiamų momentų. Teko ir girdėti ir paskaityti komentarų, kad šis žygis buvo pats brangiausias (čia turima minty tuos kurie buvo užsisakę žygio medalius) ir dar minusas, kad žygio dalyviai atėję atsiimti savo apdovanojimų sužinojo, jog medalio „kaladėlė“ neįeina į kainą, ji parduodama atskirai. Taip pat neigiamai pasirodė ir žygių organizaciniai reikalai tiek starte tiek ir finiše.

O kas medalių neėmė ar nebuvo reiklūs organizaciniams reikalams galėjo puikiai leisti laiką žygiuodami tyliai ošiančiu mišku, nes šį kart triukšmadarių „bumbastikų“ beveik nebuvo...

Daugiau fotografijų čia