2015-10-02
Vievis

Penktadienį Elektrėnų savivaldybės Baltamiškės kaime ir Vievio kapinėse buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. nukauto Lietuvos Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas.

Renginys buvo organizuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Elektrėnų savivaldybės iniciatyva. Jame dalyvavo VSAT vado pavaduotojas štabo viršininkas Valentinas Novikovas, nemažas būrys Vilniaus rinktinės pareigūnų, Pasieniečių mokyklos kursantai ir Vievio gimnazistai, Pasieniečių klubo nariai. Prie paminklo žuvusiam pasieniečiui atvyko ir Elektrėnų savivaldybės meras su atstovais, Neries regioninio parko direktorė, visuomenės atstovai.

Renginio dalyviai padėjo gėlių, pagerbė žuvusios pasieniečio atminimą tylos minute, prisiminė lemtingus įvykius 1931 m. rudenį, kuomet Lietuvos pasienietį, vykdantį savo pareigas, nušovė kaimyninės šalies pasieniečiai. Į susirinkusius kreipėsi VSAT vado pavaduotojas V. Novikovas, Vietos savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė ir Vievio gimnazistai.

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas gimė 1889 m. Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo pastūmėti į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė Demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino.

Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, kurioje pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.

Po šio tragiško incidento buvo sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

Praėjus keleriems metams J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. Paminklas buvo pastatytas už Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

Vėliau visi renginio dalyviai apsilankė Vievio kapinėse ir padėjo gėlių, uždegė žvakes ant čia besiilsinčio pasieniečio Jurgio Kybarto kapo. Galime pasidžiaugti tuo, kad šiemet buvo restauruotas, o tiksliau, atnaujintas antkapinis paminklas J. Kybartui. Tai puikus rausvo granito paminklas, kuriame išmaniai įkomponuotas senasis kryžius, tiek daug metų išstovėjęs ant žuvusio pasieniečio kapo. Atnaujintą paminklą pašventino Vievio bažnyčios klebonas Alfonsas Kelmelis. V. Novikovas pareiškė nuoširdžią padėką Elektrėnų savivaldybei, pasirūpinusiai paminklų Baltamiškėje ir ant pasieniečio kapo restauravimu bei įteikė merui K. Vaitukaičiui VSAT atminimo medalį, skirtą Valstybės sienos apsaugos 95-mečiui pažymėti.

Renginiai J. Kybarto žuvimo vietoje organizuojami kasmet. Tai yra vienas iš sėkmingai įvykdytų Pasieniečių klubo veikos projektų. Tenka tik apgailestauti, kad pastaruoju metu vis mažiau klubo narių dalyvauja šiuose minėjimuose.

Daugiau nuotraukų čia.