D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda
Paprašytas išsakyti savo nuomonę svetimos abėcėlės raidelių klausimu tituliniame Lietuvos valstybės paso puslapyje, žinomas Lietuvos mitologas, religijotyrininkas ir filosofas, habilituotas mokslų daktaras Dainius Razauskas sako nematąs čia jokios lietuvių ir lenkų problemos. Skaudžiausia Lietuvos problema jis vadina valdžią, kurios požiūris į savąją Tautą, valstybę, jos kalbą ir kultūrą ir tuo požiūriu grįsti konkretūs darbai akivaizdžiai byloja, kad Lietuvą valdo arba niekšai, arba kvailiai.

Gintaro Žagunio takais
Šių metų gegužės 17 dieną Dieveniškių krašte įvyko pirmą kartą organizuotas orientacinis žygis „Gintaro Žagunio keliais“. Šis žygis buvo skirtas paminėti 23-iąsias Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininko mirties metines.

Jonų bažnyčioje vyko iškilminga medalių „Už nuopelnus Vilniui ir
Rugsėjo 22-ąją Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje vyko iškilminga medalių „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ įteikimo ceremonija. Apdovanojimus, siekiant įvertinti nusipelniusius Lietuvai ir Vilniui žmones, skiria jau ketvirtus metus aktyviai veikianti visuomeninė komisija. Jos steigėjai yra Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Vilniaus rotušė ir Vilniaus ainių klubas.

Kariškos kalėdinės atostogos

Kalėdinės atostogų metu Lietuvos Šaulių Sąjunga visoje Lietuvoje organizavo tobulinimosi ir kvalifikacijos kėlimo kursus moksleiviams, lankantiems Jaunojo Šaulio būrelius bendrojo lavinimo mokymo įstaigose ar dalyvaujantiems šaulių kuopų veikloje ir Jaunųjų šaulių būrelių vadovams.

Keliaujantys Raimondo Gurskio vėjo malūnai
Buvęs pasienio tarnybos pareigünas, profesionalus kinologas joniškietis Raimondas GURSKIS savo gyvenimo neįsivaizduoja be gamtos, nuo vaikystés mylimų gyvunų, žmonos Vestos ir... vejo malūnų, kuriuos įamžina fotografijose, ir rengia jų parodas įvairiose Lietuvos vietovése.

Kur gauti šautuvą
Šveicarijos pilietis gintų tėvynę, o lietuvis nežinotų kur gauti šautuvą...

Lietuvos ir Lenkijos pasienis tarpukariu lenkų autoriaus akimis

 

Tarpukariu lietuvių pasienio policininkai buvo apdovanojami už kontrabandos lorganizavimą į Lenkijos pusę. 1934 m. lietuvių pasieniečiai visiškai perėmė kontrabandos į Lenkiją organizavimą siekdami pakenkti šios šalies ūkiui.

LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ SĄJUNGOS LEIDINYS "VARPAS" 2013 M. GRUODIS

MOKINIAI – ATOSTOGŲ, DĖSTYTOJAI – MOKYTIS?

2013  spalio  28-31  dienomis,  mokyklose  prasidėjus  rudens  atostogoms,  net  11  Lietuvos kariuomenės dalinių priėmė tobulintis  šaulius, todėl iš viso įvairiuose kursuose dalyvavo virš 500  šaulių.

Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyj
Esu įsitikinęs, kad ne vienas žingeidus tautietis savęs klausia: kaip gi kuriama istorija, kaip atkuriami, įtaigiai modeliuojami šimtmetiniai, tūkstantmetiniai įvykiai, kaip iš nebūties keliama tautų praeitis? Galima būtų atsakyti įprastai aiškiai - archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai ir yra istorijos atkūrimo pamatas. Ir dar - tautosaka, papročiai. Bet kažin ar kiekvienas pagalvoja, kad iš tiesų tautų, valstybių istorijos, ypač gilesnės, priklausomai nuo to laikmečio politikos, mokslo „autoritetų“ užgaidų, be atvangos vis rašomos ir perrašomos, visą laiką vis taisomos, kuriamos įvairiausios versijos. Ar ne tik pagrįstai jau senokai susiformavo nepadorus posakis, kad: „Oficialioji istorija – politikos prostitutė“.

Pasieniečių klubas apžvelgė savo veiklą ir kviečia jungtis naujus narius
Vasario pradžioje Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje vyko tradicinis Pasieniečių klubo narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Klubo nariai suvažiavo net iš Ignalinos, Kauno, Klaipėdos, Lazdijų, Marijampolės, Pagėgių, Rokiškio, Šiaulių, Vilniaus ir Visagino. Susirinkimo pradžioje, sugiedoję tautinį himną, tylos minute pagerbėme praėjusiais metais mirusius klubo narius.

Pasieniečių klubas mini 10 metų įkūrimo sukaktį
Antrąjį rugsėjo savaitgalį Dzūkijoje vyko penktasis pasieniečių klubo sąskrydis. Raižių kaime, Alytaus rajone, prie paminklo Žalgirio mūšiui ir Vytautui Didžiajam, susirinko klubo nariai su šeimomis. Sąskrydyje dalyvavo virš 100 narių. Dalyvius pasitiko Alytaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius, kuris supažindino su Lietuvos totorių ir Raižių kaimo istorija. Tarp Alytaus ir Butrimonių įsikūręs Raižių kaimas, nuo XVI a. žinomas kaip totorių valda, kažkada vadintas Lietuvos totorių sostine.

Protėviai akmenyje iškalė dvasią, kalaviju iškirto viltį o mes
Šiandien mes, pasimetę demokratijos ir globalizacijos labirintuose, vis dar nebegalime suvokti, kad esame seniausios pasaulyje Baltų tautos ir jos kalbos paveldėtojai, kad ne kartą išsivadavę iš okupacinių vergijų, kol kas vis dar nesugebame išsivaduoti iš okupacinių ideologinių melo gniaužtų, nesugebame tautiškai oriai atgimti.

R.Tamošaitis: Visko išsižadėję norime būti niekiu

Humanitarinių mokslų daktaras R.Tamošaitis: Visko išsižadėję norime būti niekiu

Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Jei ne liberalaus štampo „čia ir dabar“ paralyžiuotos smegenys, žmogus galėtų pasiremdamas vakar diena kai ką tarti ir apie rytojų. Jis galėtų numatyti, kokį vežimą gali išversti kiekvienas valdžios kėslas valstybinės kalbos atžvilgiu (ir ne tik), tarsi testuojant, ar lietuviams skauda, ar skauda vis mažiau, ar jau nebe… Rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas Regimantas TAMOŠAITIS aiškina, ką reiškia lengva ranka pakeista valstybinio lietuvių kalbos egzamino tvarka, leidžianti ignoruoti gimtąją literatūrą.

Trečioji Roma? Trečiasis Reichas? Trečioji Šventykla?
ALGIRDAS NARBUTAS
Šis tekstas publikuotas žurnale Naujasis Židinys-Aidai Nr. 5.

Tai, kas dabar vyksta vadinamajame rusų pasaulyje, primena genialaus režisieriaus siurrealistinės tragikomedijos pastatymą. Metafizines scenas keičia absurdo epizodai, eschatologiniai elementai persipina su juodu humoru. Vladimirų Vladimiras Putinas pareiškia, kad norint suprasti, kodėl buvo prijungtas Krymas, privalu suvokti pusiasalį persmelkusį didžiadvasiškumą. Nacionalinis lyderis primena, kad senajame Chersone krikštijosi šventasis kunigaikštis Vladimiras, o jo dvasinis žygdarbis – stačiatikybės išpažinimas – sukūrė bendrą kultūrinį, vertybinį, civilizacinį pamatą, vienijantį Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos tautas.