Pasieniečių klubo ąžuolynas Juozapinėje antrąjį dešimtmetį pradėjo sustiprėjęs, stipriai paaugęs. Nuo ankstyvo pavasario iki spalio pabaigos Vilniaus ir Medininkų būrių klubiečiai ąžuolyne organizavo talkas. Kirto krūmus, rovė jų šaknis, genėjo beržų šakas, pjovė žolę, valė aplinką. Talkose dalyvavo Medininkų Šv. Kazimiero gimnazijos jaunieji pasieniečiai, Pasieniečių mokyklos kursantai. Su Pasieniečių mokyklos kursantų pagalba įrengėme betoninę ąžuolyno „iškabą“, kurioje įbetonavome nušlifuotą akmens plokštę su užrašu. Iš tolo dabar galima matyti, kad tai Pasieniečių klubo ąžuolynas, pasodintas 2013 metais. 

Dabar turistai, keliautojai, lankydami Medininkų memorialą, pasieniečių muziejų, Medininkų pilį ir vykdami į Juozapinės kalną iš mūsų įrengtos betoninės iškabos sužinos, kad čia Pasieniečių klubo ąžuolynas.

Šiltą spalio 19 dieną grupė Vilniaus būrio narių su Klubo valdybos pirmininku Valentinu Novikovu užbaigėme talkų maratoną ąžuolyne. Visi apsidžiaugėme, kad mūsų ąžuolynas jau stipriai paaugęs. Greitai ėmėmės darbo. Kirtome krūmus, valėme sausuolius. Trumpai pasitarę, nutarėme ąžuolyną praplėsti, kadangi šalia, tarp kaimo vieškelio ir mašinų stovėjimo aikšteles, yra laisvos žemes plotelis. Išvalėme teritoriją, paruošėme vietas ąžuoliukų sodinimui. Ateinantį pavasarį pasodinsime dar dešimt ąžuoliukų. Talkos metu sulaukėme malonios staigmenos. Buvęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, dabar dirbantis savąjį žurnalistinį darbą, lankydamasis istorinėse vietose, vykdamas į Juozapinę ir pamatęs mus besidarbuojančius, pasidomėjo – kas čia vyksta. Klubo valdybos pirmininkas Valentinas Novikovas papasakojo apie prieš dešimt metų sumanymą pasodinti pasieniečių klubo ąžuolyną. Pirmininkas pažymėjo, kad sodinant ąžuolyną ir talkų metu dalyvauja jaunimas. Su jaunimu vyksta pokalbiai apie Valstybės sienos apsaugos tarnybą, apie tragiškus įvykius pasienio su Baltarusija Medininkų poste. Audrys Antanaitis pasidžiaugė, kad tokiais sumanymais ir darbais paliekame Lietuvos istorinės atminties žymę ateities kartoms. Su A. Antanaičiu įsiamžinome bendroje fotonuotraukoje.

Talkos pabaigoje pasodinome pasieniečių klubo ąžuolyno dešimtmečio ąžuolą. Ąžuolyną palikome žiemoti.

Iki susitikimo kitų metų ankstyvą pavasarį.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Antanas Žilėnas

Antradienį (spalio 10 d.) turėjome svečių - Memel Nord bunkeryje įkurtą pasieniečių veiklos ekspoziciją aplankė rusakalbiai ir ukrainiečių vaikai, besimokantys Klaipėdoje.

Mažieji net išsižioję klausėsi būrio vado pavaduotojo Gedimino Povilaičio pasakojimo apie patį bunkerį ir kiekvieną jame esantį eksponatą. Romantikos mažiesiems ekskursantams suteikė ir tai, kad ekspozicijos lankymas vyko pasišviečiant telefonų žibintuvėliais ir prožektoriais - praūžus audrai, dėl nutrauktų laidų elektros tiekimas dar nebuvo atstatytas.

Mažieji svečiai gavo daug naudingos informacijos apie Lietuvos pasienį, su Lietuva besiribojančias šalis bei Klaipėdos jūrų uostą, į kurį atplaukia laivai iš viso pasaulio.

Vaikus lydėję mokytojai ir tėveliai tikisi, kad šis apsilankymas - ne paskutinis ir bendradarbiavimas tarp Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio ir mokyklų bendruomenių tęsis.

Klaipėdos būrio informacija

KAZYS RIBOKAS

(1934-2023)

2023 m. spalio 8 d. mirė Pasieniečių klubo narys, ilgametis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, buvęs Vilniaus pasienio kontrolės punktų rinktinės vadas Kazys Ribokas.

K. Ribokas gimė 1934 m. kovo 13 d.

Tarnybą valstybės sienos apsaugoje pradėjo 1993 m. kovą tuometinės Krašto apsaugos ministerijai priklausiusios Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinėje. Pradžioje tarnavo įvairiose pareigose: specialisto-techniko, vėliau – rinktinės vado pavaduotojo užnugariui, Vilniaus APKPP viršininko, Vilniaus PKP viršininko.

Tarnybą perorganizavus į Pasienio policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (PPD), 1994 m. spalio 1 d. K. Ribokas tapo PPD Vilniaus pasienio kontrolės punktų rinktinės vyresniuoju komisaru.

1997 m. gegužės 1 d. K. Ribokas buvo paskirtas PPD Pietvakarių pasienio policijos rinktinės vadu. Tarnavo iki 1998 m. sausio 1 d.

Būdamas pensijoje, K. Ribokas įsijungė į Pasieniečių klubo veiklą, priklausė Ignalinos būriui.

2023 m. spalio 8 d. jo gyvybei užgesus, K. Ribokas palaidotas Ginučių kaimo (Ignalinos r.) kapinėse.

  Šių metų spalio 2 d. Pasieniečių klubo nariai, Policijos departamento kvietimu, dalyvavo Policijos dienai skirtame renginyje, kuriame dalyvavo Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

Klubo prezidentas V.Novikovas pasveikino policijos bendruomenę su Angelų sargų diena ir už Klubui teikiamą paramą bei glaudų bendradarbiavimą Policijos generaliniam komisarui, Klubo garbės nariui R.Požėlai 

 ir Policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro vadovui A.Maniušiui įteikė Klubo atminimo ženklus „Pasieniečių klubui 20 metų“.

Pasieniečių klubo informacija

Trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai dalyvavo pasieniečio Jurgio Kybarto 92-ųjų žūties metinių minėjimo renginiuose.

Spalio 4-ąją žuvusio pasieniečio atminimą pagerbė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vadas Darius Škarnulis, pavaduotojas Andrius Kazlauskas, pasieniečiai, Elektrėnų savivaldybės, Neries regioninio parko vadovai, Pasieniečių klubo atstovai, Baltamiškio bendruomenės narys, mokiniai ir kiti svečiai.

Į garbės sargybą prie paminklo stojo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių ir Kenos pasienio užkardų pasieniečiai, jiems vadovavo Lavoriškių pasienio užkardos vado pavaduotojas Deimantas Gurstis. Minėjimo ceremonija pradėta prie Jurgio Kybarto kapo, esančio Vievio kapinėse. Žuvusiojo atminimas pagerbtas tylos minute, prie paminklo renginio dalyviai padėjo gėlių puokštes, uždegė gedulo žvakes. Gėlės padėtos ir Vievio kapinėse, kur J. Kybartas atgulė amžinojo poilsio.

Vėliau minėjimas tęsėsi Baltamiškio kaime, Vievio rajone, – pasieniečio Jurgio Kybarto žūties vietoje. Nuaidėjus atminimo salvėms, žodį tarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vadas D. Škarnulis kalbėdamas apie istoriją, didvyrius, įkvėpusius ir saugojusius mūsų saugumą: ,,Kaskart, kai susiduriame su iššūkiais, kai eilinį kartą su nerimu žvalgomės į tai, ką gali atnešti rytojus, kai kaupiame jėgas, tikėdamiesi, kad jų neprireiks žūtbūtinei kovai, mes galime atsiremti į šio pasieniečio gyvenimo istoriją ir semtis iš jos įkvėpimo”.

Elektrėnų savivaldybės Meras linkėjo, kad Jurgio Kybarto gyvenimo pavyzdys parodytų mums drąsos ir pareigos tėvynei prasmingumą. Spalio 4 d. suėjo 92-eji, kuomet tarnybos vietoje buvo nužudytas Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas. Lenkų pasieniečiai jį nužudė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, kur dabar yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimas. Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu tais laikais buvo pažymėta medžio kartimis, vadinamomis gairėmis. Tačiau realybė buvo tokia, kad būtent prie tokiomis gairėmis nužymėtos demarkacinės linijos ne vienas pasienietis paguldė savo galvą už Lietuvą. Toks likimas ištiko ir J. Kybartą.

Kaip pastebėjo istorikas Olijardas Lukoševičius, tokie įvykiai prie demarkacinės-administracinės linijos buvo reti – nuo 1927 m. iki 1939 m. rugsėjo žuvo 7 pasieniečiai.

Teksto autorė – Dovilė Sabaliauskienė (VSAT)