Naujausi straipsniai
Navigacija
Bendraujame
Remėjai
Lietuvos geležinkeliai

UAB “Apastras”

UAB \“Grafija\”

UAB \“GELSAUGA\”

Naujienos JPB Kudirkos Naumiesčio būrelyje
Buvo, yra ir bus ! Vytautas Dabulskis

Straipsnių serijos apie pirmuosius 1990-jų pasieniečius tęsinys. Juos rengia Valstybės sienos apsaugos skyriaus darbuotoja ir mūsų klubo narė Loreta Dumbauskienė

Pirmieji pasieniečiai. Pulkininkas Vytautas Dabulskis – pasieniečių avangarde nuo 1990-ųjų.

Prevencijos skyrius tęsia rašinių seriją „Pirmieji pasieniečiai“. Tai yra neilgi pasakojimai apie tuos mūsų kolegas, kurie į sienos apsaugą atėjo tuoj pat po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Šios publikacijos herojus ‒ vidaus tarnybos pulkininkas Vytautas Dabulskis, Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas Štabo viršininkas.

V. Dabulskis gimė 1965 m. vasario 27 d. Skaudvilėje (Tauragės r.). Po vidurinės mokyklos įstojo ir 1988 m. baigė tuometinę Žemės ūkio akademiją (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas) ir įgijo inžinieriaus-elektriko specialybę. Paskyrimą gavo į Mažeikius, nes ten jau dirbo žmona Ligita, taip pat kilusi iš Skaudvilės. 1989 m. jiems gimė sūnus Vilius. 1995 m. – sūnus Paulius.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Vytauto žmona dar augino mažametį, nedirbo. Ji pirmoji užpildė anketą į Krašto apsaugos savanorius. Tik tuomet moterų ten nepriėmė. Vytautas taip pat mąstė, su kuo susieti savo tolimesnį likimą. 1990-jų liepą ir jis užpildė anketą. Rugsėjo mėn. atvyko į Mažeikius Krašto apsaugos departamento (KAD) mandatinė komisija. Komisijoje buvo Cirilis Norkus, tuomet vadovavęs Klaipėdos krašto apsaugai, taip pat savivaldybės vadovas, policijos komisariato atstovas, KAD instruktorius ir Saugumo tarnybos atstovas Algimantas Žiurlys. Kunigo nebuvo. Nors, prisiminė Vytautas, kai nešė dokumentus į komisiją, turėjo ir pažymą apie tai, kad yra sudaręs bažnytinę santuoką. V. Dabulskis buvo paskirtas posto viršininku. „Aš realiai neįsivaizdavau, kur einu. Juk tik 25-erius metus teturėjau. Mama buvo medicinos sesuo, tėvas – inžinierius. Sovietmečiu nieko apie nepriklausomą Lietuvą tėvai nepasakojo – bijojo  represijų, jei vaikas ką prasitars.  Studijuojant akademijoje buvo tik karinė katedra. Tik daug vėliau mama papasakojo, kad senelis tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, pasakojo apie trėmimus“, – prisiminimais dalijosi pulkininkas.

Į KAD Pasienio apsaugos tarnybos (PAT) Mažeikių užkardą V. Dabulskis oficialiai priimtas 1990 m. lapkričio 7 d. Netrukus buvo paskirtas ir užkardos viršininku/vadu. Bėgant laikui keitėsi pasienio apsaugos tarnybos žinybinis pavaldumas, keitėsi ir pareigūnų pareigybių pavadinimai. V. Dabulskis Mažeikių užkardai vadovavo iki 1995 m. lapkričio, kai buvo paskirtas Pasienio policijos departamento (PPD) Šiaulių rinktinės Štabo Operatyvaus valdymo ir kontrolės skyriaus komisaru inspektoriumi. Trumpam grįžęs vadovauti Mažeikių užkardai, 2000 m. balandį jau buvo paskirtas PPD Šiaulių pasienio policijos rinktinės vado pavaduotoju Štabo viršininku, o nuo 2004 m. rugpjūčio iki 2010 m. pabaigoje įvykusio šios rinktinės panaikinimo V. Dabulskis buvo rinktinės vadas. 2009 m. birželio 16 d. V. Dabulskiui suteiktas vidaus tarnybos pulkininko laipsnis. Panaikinus Šiaulių rinktinę, Vytautas iki šiol yra VSAT Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas Šabo viršininkas.

1991 m. sausio 13 d. V. Dabulskis budėjo poste. Į Vilnių šios užkardos pasieniečiai nevažiavo, nes nebuvo įsakymo iš PAT viršininko V. Česnulevičiaus. Pasieniečių čia buvo nedaug, o tuometine milicija dar nepasitikėjo. Surinkę daugiau kaip 30 žmonių mažeikiečiai Vilniun išvažiavo tik sausio 17 d. – pakeisti ten budėjusių Akmenės pasieniečių. Atvyko į Aukščiausiosios tarybos (Parlamento) pastatą. Budėti teko prie pagrindinio įėjimo. Ten po „jedinstveninkų“ antpuolio buvo išdaužyti langų stiklai, tai budėjimo metu teko gerokai pašalti. Apsirengę pasieniečiai buvo gana lengvai. Uniformų jie dar neturėjo. Tuomet Mažeikių pasieniečiai tarnybon ėjo civiliais drabužiais, tik ant rankovės ryšėjo žalius raiščius.

Iš savo tarnybos pirmųjų metų Vytautas prisiminė atvejį, kai Mažeikių geležinkelio poste buvo sulaikyti 2 asmenys – tėvas ir sūnus. „Jie turėjo 3 litrų stiklainį su „naminuke“. Pasieniečiai juos išlaipinę atidavė policijai. Pasirodo, vienas jų – buvęs Sovietų armijos Pabaltijo apygardos štabo viršininkas, tuomet jau atsargos generolas leitenantas. Jo sūnus – kapitonas, lyg ir Maskvos tankų divizijos vadas (detalių Vytautas nebeprisiminė – aut past.). Kadangi vieno iš jų žmona buvo mažeikietė, policininkai pažinojo šį žmogų, tai juos paleido. Nuo traukinio pastarieji jau buvo atsilikę, išvyko taksi automobiliu ir vėl – per pasienio postą. Ten vėl pasieniečių buvo sulaikyti. Po to sulaukėm skambučio iš policijos – „Ką jūs darot? Taigi tankus atsiųst gali!“ Net Cirilis Norkus, Klaipėdos kraštiečių vadas, paskambino susirūpinęs, kad tankų neatsiųstų“, - linksmai prisiminė šį atvejį V. Dabulskis.

Paklaustas, kaip tada atrinkdavo kandidatus sienos apsaugai, V. Dabulskis pamąstęs atsakė: „Tuomet atrenkant kadrus buvo vienas tikslas ir viena idėja – Nepriklausoma Lietuva.  Pasitaikė tarp kandidatų ir išgeriančių, bet tada sunku buvo atsirinkti – patriotizmas buvo svarbiau... Tvarkingi ir labiau prasilavinę žmonės buvo atsargūs ir į pasienį nėjo, laukė, kuo čia viskas baigsis. Tad pradžioj Mažeikių užkardoj buvom tik dviese su aukštuoju išsilavinimu. Buvau paskirtas posto viršininku, vėliau – užkardos vadu. Kai kurie jaunuoliai net anketų nemokėjo užpildyti. Tai ką reikėjo daryti? Kitokių juk nebuvo... Bet buvo patriotizmas. Teko girdėti, kad per sausio įvykius visoj Lietuvoj jokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota. Bet vėliau – nereikia stebėtis, kad pasitaikydavo ir prasigeriančių, ir apsivagiančių... Ne vieno teko paprašyti ir tarnybą palikti – pačiam teko rašyti įsakymus. Beje, labai įdomiai tuomet buvo nustatomas asmens blaivumas. Alkotesteriu tarnavo paprasčiausia stiklinė – į ją papūtus ten likdavo kvapas, pagal kurį nustatydavom neblaivų asmenį“, – dalinosi prisiminimais pasieniečių veteranas.

Už ilgametę, pavyzdingą tarnybą V. Dabulskis daugelį kartų skatintas valstybės, Vidaus reikalų ministerijos ir tarnybos medaliais, atminimo ženklais,  padėkomis. Pulkininko uniforminį švarką puošia Sausio 13-osios atminimo medalis; Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalis; Vidaus reikalų ministerijos 1-ojo ir 2-ojo laipsnių atminimo ženklai „Tėvynės labui“; VSAT 2-ojo laipsnio „Pasieniečio garbės ženklas“; 2-ojo laipsnio VSAT pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“; VSAT atminimo ženklai „Už nuopelnus stojant į Šengeno erdvę“, „Valstybės sienos apsaugos apsaugai 85“, „Valstybės sienos apsaugos apsaugai 90“; visų trijų laipsnių atminimo ženklai „Valstybės sienos apsaugos tarnyboje“ (10, 15, 20 metų); jubiliejinis ženklas „Savanoris pasienietis“; Lietuvos policijos 1-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklas „Angelas sargas“; Latvijos sienos apsaugos tarnybos atminimo ženklas „Už nuopelnus valstybės sienos vystymui“; Pasieniečių klubo 1-ojo laipsnio atminimo ženklas „Buvome, esame, būsime“.

 

 
   
 
 
 
         
         
Pagerbtas pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas

Penktadienį Elektrėnų savivaldybės Baltamiškės kaime ir Vievio kapinėse buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. nukauto Lietuvos Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas.

Renginys buvo organizuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Elektrėnų savivaldybės iniciatyva. Jame dalyvavo VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai kartu su rintinės vado pavaduotoju Štabo viršininku Alvydu Jankausku, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, Vievio gimnazistai, Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė ir Pasieniečių klubo nariai.

Renginio dalyviai padėjo gėlių, pagerbė žuvusio pasieniečio atminimą tylos minute, ir trimis pasieniečių ginklų salvėmis. Prisiminė tuos lemtingus įvykius 1931 m. rudenį, kuomet Lietuvos pasienietį, vykdantį savo pareigas, nušovė kaimyninės šalies pasieniečiai. Į susirinkusius kreipėsi klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas ir savivaldybės meras.

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas gimė 1889 m. Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo pastūmėti į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė Demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkai gaires vis atstatydavo, o lietuviai vėl sunaikindavo.

Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, kurioje pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.

Po šio tragiško incidento sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

Praėjus keleriems metams J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškės kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. Paminklas buvo pastatytas iš Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

Vėliau visi renginio dalyviai apsilankė Vievio kapinėse ir padėjo gėlių, uždegė žvakes ant čia besiilsinčio pasieniečio Jurgio Kybarto kapo.

Renginiai J. Kybarto žuvimo vietoje organizuojami kasmet. Tai yra vienas iš sėkmingai įvykdytų Pasieniečių klubo veikos projektų. 

Daugiau fotografijų iš renginio čia

 

Pasieniečių klubo valdybos narė
Loreta Dumbauskienė
Trisdešimt vienas Aro kilometras.

Taip skamba Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio žygeivių šūkis. Jūs paklausite kas tas Aras...? – tai naujas Klaipėdos būrio žygeivis vokiečių aviganis Aras, kurį į žygį pasiėmė aktyviausias Klaipėdos būrio narys Gediminas.

Žinoma šūkis skambus, bet po teisybei tai šis žygis buvo pašvęstas Steponui Dariui pagerbti.

Tai pirmasis toks žygis kurio pagrindiniai tikslai buvo:
Pagerbti legendinį lakūną, kovų už nepriklausomybę dalyvį, sportininką, Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos pirmininką ir garbės narį Steponą Darių.
Skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei;
Ugdyti jaunimo pilietiškumą ir kelti sąmoningumą;
Įtraukti į šį žygį kuo daugiau Lietuvos piliečių, svečių iš užsienio bei jaunimo ir kitų organizacijų;
Puoselėti istoriją, ugdyti jaunimo ir visuomenės patriotinę sąmonę;
Skatinti keliauti mėgstančius žmones;
Propaguoti keliavimą pėsčiomis kaip aktyvią, kultūringą ir aplinką tausojančią laisvalaikio praleidimo formą, užtikrinti prasmingą ir turiningą laisvalaikio praleidimą;
Supažindinti su Klaipėdos kraštu, jo kultūra, gamta, kultūros paveldu.

Pirmas ir tikėsimės taps tradiciniu, kurį surengė Asociacija „Gargždų jungtinės pajėgos“. Į šį žygį oficialiai buvo užsiregistravę 287 žygeiviai bei 10 keturkojų draugų. Informaciją apie renginį skelbiama -Klaipėdos raj. Laikraštyje „Banga“. http://www.gargzdai.lt/

Kaip pirmam renginiui skirtam pagerbti legendinį lakūną žygio organizatoriai surinko labai gausų rėmėjų ir partnerių būrį, kurie prieš žygio startą išdalino daugybę dovanų įvairioms nominacijoms.

Žygis startas ir finišas buvo Dariaus kaime Judrėnų sen. Klaipėdos raj. kur yra ir Dariaus tėviškė-muziejus bei kita ekspozicija.

O apie patį žygį Klaipėdos būryje moka atpasakoti naujoji būrio narė Daiva. Tekstas be pakeitimų...

„Trisdešimt vienas Aro kilometras.

(Na ir mūsų).
Rugsėjo trisdešimtosios rytas. Lauke, pučiant orą, jau matyti baltas dūmelis. Šaltoka. Bet saulutė vis labiau ir labiau įsibėgėja ir kiek įmanydama dar stengiasi mus apglėbti savo spinduliais. Įdienojus jau visai šilta, o kai vynioji trim vieną kylą - tai net karšta. Vėl mes - pamišę dėl žygių. Šį kartą būryje turime naują narį - Gedimino šunį Arą. Jam devyneri. Jam pirmas žygis su mumis. Nežinau, kiek mintyse jis keikė šeimininką, jog privertė tiek kilometrų lapsėti, bet grįžęs ir finišavęs su visais, kaip lygus su lygiais (šiaip jis sulapsėjo daug daugiau km, nei mes, nes tam tikru perimetru lakstė aplink ir saugojo mus) - krito ir gulėjo paslikas kokį penkioliką minučių. Na mums irgi kojos atsišriūbavo... :) Bet ko nepadarysi dėl geros kompanijos, dėl žygio organizatorių noro mus suburti, jog pagerbtume Stepono Dariaus atminimą ir šiaip dėl savęs - po tokių žygių įgauni daug geros energijos viduje...Laimės žiburys nušvito man ir tau... :) sukasi galvoje, nors tu ką... “

Daugiau fotografijų čia 

Klaipėdos būrio narė
Daiva Benetytė
DVIRAČIŲ SEZONAS DAR NESIBAIGĖ...

VSAT Ignalinos rinktinė 2017 m. spalio 7 d. organizuoja turistinį dviračių žygį (toliau – žygis) „Aukštaitijos nacionalinio parko keliais“ ir kviečia Jus ir Jūsų šeimos narius dalyvauti žygyje.

Žygis vyks Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Trasos ilgis – apie 45 km.  

Renginio pradžia – 10.00 val. Palūšės poilsiavietėje (Pašakarvio g., Palūšės k., Ignalinos r. (už senosios valtinės). Registracija nuo 8.30 val. poilsiavietėje. 9.50 val. – instruktažas. 

Startinis mokestis – 10 Eurų,  nepilnamečiams iki 12  metų – nemokamai. 

Žygio dalyviai privalo turėti dviračius ir liemenę. Pageidautina turėti apsauginį šalmą (nepilnamečiams iki 18 metų – privaloma). Atsiskaitymas grynaisiais atvykus į starto vietą. 

Norintys dalyvauti žygyje su klubo komanda prašome registruotis elektroniniu paštu pasienieciuklubas@gmail.com arba telefonu 868643001 (Žydrūnas Karčiauskas) iki 2017 m. rugsėjo 21 d. 12 val.

Vykimas į žygį ir dviračių gabenimas – savarankiškas.

Žygio programa ir maršruto planas – pridedami.

Prisijungti
Prisijungimo vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
Šiandien


Gimimo dienos niekas nešvenčia!
Žurnalai
Paklausykite radijos
Klausykite į sveikatą!
Lietuvos radijas
Žinių radijas
VIDEO

Pavojingas pasieniečių darbas – BTV ekranuose nuo spalio 5 d. Visas laidas galite peržiūrėti adresu:

http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/pasienio-sargyba/list

Lietuvos karių dienos minėjime pademonstruotas DW filmuota medžiaga apie Ukrainos-Rusijos pasienį (Eng)

Žiūrėti čia
Užkrauta per 0.04 sekundes
882,769 unikalūs lankytojai